Žmonės, ko gero, dar niekada nesėdėjo tiek daug, kiek šiandien. Didžiąją dalį darbo dienos leidžia palinkę prie kompiuterių, o grįžę namo taip pat nevengia patogiai įsitaisyti priešais televizorių. Sakoma, kad sėdėjimas tapo naujuoju rūkymu, nes tuo atveju, jeigu jis netaisyklingas ir ilgai trunkantis, daroma nemenkesnė žala sveikatai. „Eurovaistinė internete“ skiria dėmesio fiziniam aktyvumui ir primena, kad dirbant sėdimą darbą svarbu reguliariai atsistoti ir pajudėti.
Skaičiuojama, kad vidutiniškai žmogus sėdėdamas per dieną praleidžia beveik aštuonias valandas, kitaip tariant – trečdalį paros.
Vis dėlto „Eurovaistinė internete“ klientus konsultuojanti vaistininkė Greta Maksimavičiūtė sako, kad sėdėjimas sveikatos problemų atsiradimą skatina tada, kai jis yra netaisyklingas ir pamirštamos poilsio pertraukėlės.
„Nuolat būnant sėdimojoje padėtyje stuburui ir nugaros raumenims tenka krūvis, kuris būtų nieko blogo, tačiau problema, kad sėdėjimas dažnai užsitęsia per ilgai, dėl to slegiami stuburo tarpslanksteliniai kremzliniai diskai, kurie ilgainiui sausėja ir tampa mažiau elastingi, o tada gali atsirasti ir nugaros skausmai“, – įspėja vaistininkė.
Trenerė Agnė Mickevičiūtė-Butienė patvirtina, kad žmonės dirbantys sėdimą darbą, dažniausiai skundžiasi nugaros (juosmens ar viršutinės, tarp menčių, esančios nugaros dalies), taip pat sprando ar kaklo skausmais.
Siekiant išvengti skausmų trenerė pataria daryti reguliarias poilsio pertraukėles darbo metu. Pasak jos, tokios pertraukėlės padeda išsaugoti ir pagerinti darbuotojų savijautą. Trenerė pataria kas valandą skirti bent penkias minutes lengvai mankštai ar tempimo pratimams. Jeigu galimybės pasimankštinti darbe neturite, bent atsistokite pajudėti, nueikite pasikalbėti su kitame kabinete dirbančiais kolegomis.
Sėdėti irgi reikia mokėti
Ko gero, daugelis prisimena mokykloje girdėtus priminimus sėdėti tiesiai ir per daug nesusilenkti prie knygos. Vaistininkė sako, kad šių taisyklių nereikėtų pamiršti ir suaugus. „Prie kompiuterio reikėtų sėdėti tiesia nugara, 90 laipsnių kampu sulenktomis kojomis. Kompiuterio monitorių turėtumėte pakelti iki savo akių lygio, kuo mažiau kryžiuoti kojas“, – tinkamą poziciją apibūdina G. Maksimavičiūtė.
Specialistai ne tik pataria reguliariai keisti sėdėjimo pozą, bet ir privengti sėdėti užsikėlus koją ant kojos. Taip ilgai sėdint, apkraunamas stuburas, gali pakilti kraujospūdis. „Tai nutinka kai užmetus vieną koją ant kitos, kraujas iš kojų nukreipiamas į krūtinę, todėl iš širdies išstumiamas didesnis kiekis kraujo, o tai – padidina kraujospūdį. Svarbu paminėti, kad sėdint sukryžiavus kojas dažniausiai svoris yra pernešamas ant vieno sėdmens, todėl didelė apkrova pereina į dubenį ir klubo sąnarius“, – komentuoja vaistininkė.
Vaistininkė pataria sėdint kartais pasirąžyti ar ištiesti kojas, o svarbiausia – normuoti darbo valandas ir neužsisėdėti darbe.
Sėdimas darbas dažnai neatsiejamas ir nuo kompiuterio, o įtemptai žiūrint į ekraną, pamirštama mirksėti, akys natūraliai nesudrėkinamos, gali parausti ir atsirasti sausumo pojūtis. Vaistininkė primena 20/20/20 taisyklę, kurią verta įsiminti visiems dirbantiems kompiuteriu. Ji padeda prisiminti ir pailsinti akis, nes kas 20 minučių daroma 20 sekundžių pertrauka, per kurią reikia žiūrėti į vaizdą esantį už 20 pėdų (šiek tiek daugiau nei 6 metrai).
G. Maksimavičiūtė sako, kad žiūrint į tolį normalizuojasi akių mirksėjimas, sudrėksta akių vyzdžiai, sumažėja kūno įtampa ir atsipalaiduoja akių raumenys.
Svarbu ir tai, ką veikiame namie
Visą dieną praleidžiant sėdint prie kompiuterio darbe, labai svarbu likusią dienos dalį praleisti aktyviau. Trenerė rekomenduoja po darbo išeiti pasivaikščioti, paplaukioti, lankyti mankštas, kuriose daug dėmesio skiriama būtent judesių korekcijai ir raumenų tempimui.
Trenerė įspėja, kad svarbu net ir darbo metu atlikti keletą tempimo pratimų, antraip po pasyvios dienos atėjus į aukšto intensyvumo treniruotę, organizmas gali patirti šoką.
Nors galima pagalvoti, kad darbas iš namų padeda išvengti didesnių nugaros skausmų, nes kiekvienas turi galimybę atlikti tempimo pratimus, pajudėti, tačiau iš tiesų, dažnai daroma dar didesnė žala stuburui – sėdima netaisyklingai, nejudant.
A. Mickevičiūtė-Butienė sako, kad pagrindinė sėdėjimo sukeliamos skausmo priežastis dažnai yra nepatogi sėdėjimo padėtis ir jos nekeitimas ilgą laiką, todėl net ir dirbdami lovoje, bet nekeisdami padėties, negalėsime išvengti kai kurių raumenų grupių skausmų.
5 patarimai dirbantiems sėdimą darbą:
1. Kas valandą darykite poilsio pertraukėles.
2. Stenkitės sėdėti tiesiai ir kuo mažiau kryžiuokite kojas.
3. Kompiuterio monitorius turėtų būti akių aukštyje.
4. Raskite laiko atlikti tempimo pratimams.
5. Po darbo išeikite pasivaikščioti.
