Galvos skausmai skirstomi į dvi pagrindines grupes: pirminius ir antrinius skausmus. Pirminiams galvos skausmams priskiriami dažniausiai pasitaikantys skausmai, kurie nėra laikomi ligos simptomu ir nekelia pavojaus žmogaus gyvybei. Tai migreniniai, sukelti įtampos, kasdieniai ir klasteriniai galvos skausmai. Antriniai skausmai yra susiję su ligos procesu ir yra laikomi ligos simptomu. Toliau apžvelgiamos dažniausiai pasitaikančios pirminių galvos skausmų rūšys.
Migrena yra vienas labiausiai kankinančių skausmų. Nors jos simptomai buvo aprašyti dar Hipokrato laikais, migreną sukeliantis mechanizmas nėra iki galo išaiškintas iki šiol. Migreną sudaro 4 fazės:
- Pirmoji fazė, dar vadinama „priešskausmine“, arba „įspėjančiaja“. Ji prasideda keletą valandų ar net keletą dienų prieš skausmo atsiradimą ir pasireiškia tokiais simptomais kaip kaklo nelankstumas, krečiantis šaltis, mieguistumas, nuovargis, silpnumas, galvos svaigimas, irzlumas, padidėjęs jautrumas šviesai ir/arba garsui, troškulys.
- Antroji fazė - „aura“. Dažniausiai ji trunka mažiau nei valandą ir pasireiškia juslinių pojūčių sutrikimais: nutirpimu, žodžių parinkimo ir kalbėjimo problemomis, galvos svaigimu, sumažėjusiu arba padidėjusiu jautrumu lytėjimui.
- Trečioji fazė yra galvos skausmas, trunkantis nuo valandos iki kelių dienų. Jis gali pereiti iš vienos galvos pusės į kitą, paprastai didėja fizinio aktyvumo metu.
- Ketvirtoji, „poskausminė“ fazė. Jaučiamas išsekimas, gali pasireikšti tokie simptomai kaip depresija, nusilpimas, nesugebėjimas susikoncentruoti.
Nustatyta, kad vienas iš pagrindinių migreną sukeliančių veiksnių yra ciklinis moteriškų lytinių hormonų svyravimo lygis, darbo pertekliaus sukeltas stresas, baimė prieš egzaminus arba nemalonumai šeimoje. Migreną gali sukelti ir nuovargis, miego trūkumas arba miego perteklius, staigūs oro pokyčiai, aminų turintys maisto produktai (pvz., pelėsinis sūris, vynas, šokoladas) arba alkis.
Stiprios migrenos atveju gydytojas paskiria specialiai migrenos gydymui skirtus vaistus. Nestipraus skausmo atveju padeda nereceptiniai vaistai nuo skausmo, pavyzdžiui, ibuprofenas ar paracetamolis. Patartina skausmą malšinančius vaistus išgerti vos pajutus pirmuosius migrenos simptomus, kol liga dar nespėjo išsivystyti. Tokiais atvejais praverčia granulių formos vaistai nuo skausmo, kurie gali būti vartojami neužgeriant vandeniu (pvz., kelionėse, automobilyje ir pan.). Prasidėjus migrenai svarbu užtikrinti visišką ramybę, taip pat padeda melisų ir liepžiedžių nuovirai.
„Savaitgaline migrena“ vadinami įtampos sukelti galvos skausmai, kuriuos daugelis žmonių jaučia tik laisvalaikiu. Dažniausiai jie pasitaiko žmonėms, kurie darbo dienomis dirba nuo ryto iki vėlyvo vakaro, o savaitgalį tikisi išsimiegoti už praėjusios savaitės bemieges naktis. Tokie darboholikai savaitgalį dažnai atsikelia su galvos skausmu, kuris baigiasi tik pirmadienį. Norint išvengti „savaitgalinės migrenos“ užtenka visą savaitę (įskaitant savaitgalius) keltis panašiu laiku, nepervargti.
Kasdienis galvos skausmas nėra aiškiai apibrėžta liga, jis atsiranda tik po daugiamečio migrenos skausmą malšinančių vaistų vartojimo. Kasdienis galvos skausmas diagnozuojamas tada, kai tęsiasi bent 6 mėnesius, kamuoja bent 15 dienų per mėnesį ir kiekvieną kartą trunka bent po 4 valandas. Skausmai dažni, apima abi galvos puses, tačiau nėra stiprūs ir pulsuojantys. Tokie skausmai gydomi mažinant vaistų stiprumą ir dozes.
Klasterinis galvos skausmas yra labai retas negalavimas, užklumpantis naktį ir trunkantis ~ 20-30 minučių. Jis kartojasi kas tam tikrą laiką (klasterį): kas keletą savaičių, kartą per keletą dienų arba keletą kartų per parą. Tai yra labai stiprus skausmas, pasireiškiantis visada vienoje galvos pusėje, jam būdingas akies paraudimas, ašarojimas, skysčių tekėjimas iš nosies arba nosies užkimšimo pojūtis. Užklupus tokiam skausmui būtina kreiptis į specialistą.
