Jei galėtų rinktis, prancūzės mieliau sutiktų turėti veide papildomą raukšlę nei kojas bjaurojantį voratinklį. Dailios kojos yra kaip moters vizitinė kortelė. Bet ką daryti, jei po plonyte kapronine kojine matosi pamėlusios venos ir išpampę mazgai? Tai venų varikozės ženklas ir rimtas įspėjimas, kad kojų kraujotaka yra sutrikusi, o kraujo krešulių, dar vadinamų trombais, susidarymo rizika yra gerokai padidėjusi.
Kai ant kojų išryškėja kraujagyslių tinklas, smulkūs paviršiniai kapiliarai ar iššokusios venos – visa tai priverčia nejaukiai pasijusti moteris, neretai jos tai suvokia ne kaip ligą, o kaip fizinį trūkumą, ir ima gėdintis savo kūno. Drovėdamasi šio negalavimo reta kuri drįsta apsivilkti trumpą sijoną ar vos kelius dengiančią suknelę, per atostogas mūvėti šortus. Tokie drabužiai joms tampa tik jaunystės prisiminimas, nors venų ligos nėra nulemtos vien senatvinių pokyčių.
Venų trombozės priežastys
Būtų puiku, jei kiekvienas žmogus sugebėtų įvertinti trombozę lemiančias priežastis. Tačiau jaunos moterys retai susimąsto apie tai, kad netgi įprotis sėdint užkelti koją ant kojos, gali pabloginti kraujo tėkmę kojose ir paskatinti trombų atsiradimą. Netgi tada, kai vis dažniau ima tinti blauzdos, o naktį kojų raumenis sutraukia mėšlungis ir perveria skausmas, daugelis moterų mano, kad tai savaime praeis.
Pagrindinis veninio kraujo siurblys – blauzdos raumenys. Vaikštant ir susitraukinėjant blauzdos raumenims, kraujas iš kojų pasišalina greičiau. Bet ilgai stovint ar sėdint, kojų raumenys nuvargsta, silpsta venų vožtuvai, kraujas ima tvenktis venose, tirštėti, susidaro trombai.
Lėktuvo skrydžiai į egzotiškas šalis ar pusę paros trunkantis sėdėjimas prie vairo taip pat gali baigtis pėdų tirpimu ar blauzdų patinimu. Netgi madingi aukštakulniai gali susargdinti. Avint tokius batus blauzdos raumenys susitraukia tik iš dalies, todėl veninė kraujotaka taip pat prastėja. Ilgainiui blauzdose gali atsirasti varikozinių veninių mazgų, o sulėtėjus kraujotakai gali išsvystyti paviršinių venų uždegimas – tromboflebitas, pakinta odos spalva. Tai nėra tik moters kūno grožio klausimas.
Kojų venų varikozė kamuoja moteris kur kas dažniau nei vyrus, nes neretai venos ima plėstis svyruojant hormonų pusiausvyrai, pavyzdžiui, brendimo, nėštumo, menopauzės metu, vartojant geriamuosius kontraceptikus, taikant pakeičiamąją hormonų terapiją, taip pat prieš menstruacijas.
Kojų venų ligas gali prišaukti taip pat antsvoris, paveldimumas, rūkymas, patiriamas stresas, buvusios sudėtingos operacijos, onkologinės ar kraujo ligos, traumos, netgi ilgai stovimas darbas ar ilgalaikis sėdėjimas, padidintas cholesterolio ar gliukozės kiekis kraujyje.
Venų trombozės pasekmės
Retas kuris susimąsto apie tai, kad žmogaus kraujotaką sudaro daugiau kaip 100 tūkstančių kilometrų kraujagyslių tinklas, kuriuo nuolatos cirkuliuoja kraujas, maistinės medžiagos, deguonis. Tačiau sutrikus kraujotakai, iškyla grėsmė sveikatai. Komplikuojantis paviršinių venų trombozei, gali atsirasti ir giliųjų venų trombozė, o tai – rimtas pavojus gyvybei. Jeigu dėl venų patologijos (varikozės, buvusios giliųjų venų trombozės ir kt.) pacientai nesikreipia pagalbos, laiku nepradeda gydymo, gali išsivystysi įvairios komplikacijos, pavyzdžiui, plaučių tromboembolija, kai atitrūkęs trombas užkemša plaučių arteriją, infarktas ar insultas. Medikai įspėja - trombai gali būti mirtinai pavojingi net nesulaukus keturiasdešimties.
Bėdų dėl venų turi maždaug kas trečias ar ketvirtas sėdimąjį darbą dirbantis europietis. Britų mokslininkai apskaičiavo, kad šiuolaikinis žmogus pasyviai praleidžia iki 70 procentų savo dienos. Tyrimais įrodyta – jei sėdima 11 valandų ir ilgiau, ankstyvosios mirties rizika didėja 40 procentų, riebalus skaidančių fermentų aktyvumas mažėja 90 procentų, taip pat mažėja insulino efektyvumas ir gerojo cholesterolio kiekis, padidėja kraujospūdis, krūtinės suspaudimas apsunkina kvėpavimą, išauga trombų susidarymo tikimybė, didėja nutukimo, cukrinio diabeto, širdies ir kraujagyslių ligų rizika net 2 kartus.
Kaip išvengti venų trombozės
Įvairios prevencinės bei profilaktinės priemonės padeda užkirsti kelią venų varikozei ir galimoms venų trombozės komplikacijoms. Susidūrus su venų varikoze, pagalba turi prasidėti ne nuo vaistų, o nuo gyvenimo įpročių keitimo. Tai gali būti fizinio aktyvumo skatinimas, kūno masės reguliavimas, dieta, streso vengimas.
Kartais būna ir taip, kad vien sveikas gyvenimo būdas neapsaugo nuo kraujagyslių kalkėjimo. Kadangi Lietuva pirmauja pagal kraujo riebalų – cholesterolio ir itin pavojingo mažo tankio lipoproteino cholesterolio, susijusio su ateroskleroze, kiekį kraujyje, medikai ragina pradėti patikrą jaunesniems žmonėms.
30–40 metų sulaukę žmonės turėtų nelaukti pirmųjų sutrikusios kraujotakos požymių ir išsitirti cholesterolį, gliukozę, keliskart pasimatuoti kraujospūdį, išsamiai įvertinti kraujagyslių būklę, pasidaryti širdies ultragarso tyrimą, atlikti dviračio minimo ir kitus tyrimus.
Gali padėti net įprotis dirbant daryti nedideles pauzes. Pavyzdžiui, dirbantiems sėdimą darbą kas valandą būtina daryti trumpas pertraukėles – judinti pėdas, įtempti ir atpalaiduoti kojų raumenis, atsikelti nuo kėdės ir pavaikščioti. Patartina nesinaudoti liftu, o lipti laiptais, nes tai puiki mankšta kraujagyslėms, medikai ne veltui primena neužmiršti gerti pakankamai skysčių, avėti patogią avalynę. Rytinė mankšta taip pat padeda stimuliuoti kraujotaką. Tai gali būti kaklo, nugaros, liemens ir kojų pratimai, kurie suteikia jėgų ir energijos visai dienai.
Turintiems polinkį sirgti venų varikoze, nepatariama kaitintis saunoje, garinėje pirtyje, soliariume ar degintis paplūdimyje, nes nuo karščio venos dar labiau plečiasi. Taip pat reikėtų vengti darbų karštose bei drėgnose patalpose, negalima kilnoti sunkių daiktų.
Liaudies medicinos receptai primena, kad nuvargusias kojas atgaivina įvairios vonelės, masažai, vaikščiojimas basomis. Nuo venų plėtimosi gelbsti taip pat kompresinės kojinės, gaminamos iš specialaus audinio.
Kai šių priemonių nepakanka, ypač jei giminėje yra paveldimas polinkis sirgti kraujagyslių ir širdies ligomis, tokiu atveju gali būti rekomenduojami ir tam tikri preparatai.
Sveiką kraujotaką venose padeda palaikyti ir racionali mityba. Verta semtis patirties iš kitų šalių, kuriose sergamumas širdies ir kraujagyslių ligomis yra mažas. Pavyzdžiui, kur kas rečiau su trombų keliamais pavojais susiduria Japonijos gyventojai. Jų mityboje yra tam tikrų ypatybių, kurios ištirtos moksliškai kaip gerinančios kraujotaką.
Tyrinėdami japonų ilgaamžiškumo bei sveikos kraujotakos paslaptis mokslininkai įrodė, kad pusryčiams kasdien valgomas tradicinis patiekalas natto turi daug širdies ir kraujagyslių sistemai naudingų savybių. Vertingiausias natto patiekalo, pagaminto iš specialiu būdu fermentuotų sojų pupelių, komponentas yra natokinazė.
Anot gydytojos Reginos Žukauskienės, tai fermentas, kurio nauda kraujotakai įrodyta moksliniais tyrimais – neleidžia susidaryti trombams centrinėje ir periferinėje kraujotakoje, ardo jau susidariusius trombus, gerina kraujo apytaką, mažina kraujo klampumą bei kraujospūdį.
Neturėdami kuo pakeisti šio fermento, Lietuvos gyventojai galėtų praturtinti savo mitybą natokinaze, kuri išgryninta į kapsules. Svarbu atkreipti dėmesį, kad natokinazė turi būti standartizuota, su tiksliai išreikštu natokinazės stiprumu (fibrino vienetų skaičiumi) – tai garantuoja veikliosios medžiagos kokybę.
Natokinazės vartojimas paplitęs ne tik Azijoje, bet ir Jungtinėse Amerikos Valstijose, taip pat populiarėja Europoje. Iš daugybės natokinazei skirtų tyrimų verta paminėti 2012–2013 metais JAV atlikto klinikinio tyrimo išvadas.
Jame dalyvavo vakarietiškojo gyvenimo būdo ir dietos besilaikantys gyventojai, kurie anksčiau nėra ragavę tradicinio sojų patiekalo natto. Tyrimas įrodė, kad teigiamas natokinazės fermento poveikis kraujo krešėjimo sistemai gali sumažinti trombų susidarymo tikimybę. Dėl šios priežasties šis fermentas tinka žmonėms, turintiems didelę trombų išsivystymo riziką, nepriklausomai nuo to, kokiame Žemės pusrutulyje jie gyvena.
Susidomėjimas natokinaze seniai peržengė eksperimentinių laboratorijų slenkstį. Pastaruoju metu atliekamas naujas klinikinis tyrimas, kuris susijęs su natokinazės nauda aterotrombozės profilaktikai. Vis dažniau kaip papildomą pagalbinę ar profilaktikos priemonę medikai pataria savo pacientams vartoti fermento natokinazės preparatus.
Mityboje, kuri palanki kraujotakai, ne mažiau svarbūs ir antioksidantai, kurie neutralizuoja kenksmingą laisvųjų radikalų poveikį, mažina uždegimus kraujagyslėse, pasižymi regeneracinėmis savybėmis. Jų gausu uogose (vynuogės, mėlynės, avietės, gervuogės), prieskoniuose (rozmarinuose, petražolėse, čiobreliuose, bazilikuose). Vienas stipriausių antioksidantų – hidroksitirozolis, išgaunamas iš alyvuogių vaisiaus ekstraktų.
Kraujagysles tausojanti mityba ne veltui tapo mokslininkų tyrinėjimo objektu. Tačiau jų atradimai gali taip ir likti laboratorijose, jeigu žmonės nesistengs padėti sau. Netgi nedideli išsiplėtimai ant šlaunų ar blauzdų rodo, kad venos nesugeba normaliai dirbti, todėl ateityje gali susidaryti krešulių.
Iš tikrųjų trombų įmanoma išvengti, nes apie jų grėsmę iš anksto praneša pats žmogaus organizmas. Jei kojų venos išsiplėtusios, tai – pagalbos šauksmas, kad stringa kraujotaka. Nelikite abejingi, nes pati gamta dovanojo daug gėrybių, saugančių mus nuo krešulių.
