SVARBŪS FAKTAI APIE PRIEŠIRDŽIŲ VIRPĖJIMĄ

Įprastai širdis susitraukia ir atsipalaiduoja reguliariai. Tam tikros ląstelės, esančios atitinkamose širdies audinių vietose, suformuoja sistemą, kuri skleidžia elektrinius signalus, sukeliančius širdies susitraukimus ir kraujo pumpavimą. Prieširdžių virpėjimas pasireiškia, kai 2 viršutines širdies kameras (vadinamas prieširdžiais) veikia greiti ir nesuderinti elektriniai signalai. Dėl šių signalų širdies raumuo susitraukia nereguliariai (šis reiškinys vadinamas virpėjimu). Prieširdžių virpėjimas – dažniausiai pasitaikanti širdies aritmijos, arba nereguliaraus širdies ritmo, forma, kuri dažnai nepasireiškia jokiais simptomais, tačiau smarkiai padidina insulto riziką. Tokiu atveju reikalinga medicinos pagalba. 

Žalingas prieširdžių virpėjimo poveikis

Nuo prieširdžių virpėjimo kenčiantiems žmonėms gresia 5 kartus didesnė rizika patirti insultą. Kadangi insulto tikimybė padidėja su amžiumi, vyresniems nei 65 metų žmonėms rekomenduojama tikrintis dėl prieširdžių virpėjimo. Taip pat tikrintis dėl prieširdžių virpėjimo rekomenduojama ir vyresniems nei 50 metų žmonėms, kenčiantiems nuo aukšto kraujospūdžio (hipertenzijos), diabeto, koronarinio širdies nepakankamumo arba anksčiau patyrusiems insultą. Anksti diagnozavus prieširdžių virpėjimą ir taikant tinkamą gydymą, galima smarkiai sumažinti insulto riziką. 

Kraujospūdžio ir pulso matuoklis „Diagnostic Pro Afib“ suteikia patogų būdą tikrinti, ar Jums nepasireiškia prieširdžių virpėjimas. Žinodami savo kraujospūdį ir ar Jūs arba Jūsų šeimos nariai kenčia nuo prieširdžių virpėjimo, galite sumažinti insulto riziką. Matuodami kraujospūdį su „Diagnostic Pro Afib“, kartu patogiai pasitikrinsite, ar nepatiriate prieširdžių virpėjimo. Ir aukštas kraujospūdis, ir prieširdžių virpėjimas laikomi kontroliuojamais insulto rizikos veiksniais. Savo kraujospūdžio nustatymas ir žinios, ar Jums pasireiškia prieširdžių virpėjimas, yra pirmasis aktyvios insulto prevencijos žingsnis.

ARITMIJOS SIMBOLIS

Kraujospūdžio matuoklis „Diagnostic Pro Afib“ – visiškai automatinis skaitmeninis prietaisas, kuris matuojant kraujospūdį analizuoja ir pulso dažnį. Jei matavimo metu nustatomas nereguliarus pulsas (aritmija), baigus matavimą rodomas simbolis    (kai rodomi matavimo rezultatai). Dažniausiai nereikėtų dėl to jaudintis. Jei šis simbolis rodomas dažnai (pavyzdžiui, kelis kartus per savaitę, matuojant kraujospūdį kasdien), rekomenduojama pasakyti apie tai gydytojui. Šis prietaisas nepakeičia širdies ligų diagnostikos, tačiau gali padėti nustatyti aritmiją ankstyvoje stadijoje.

PRIEŠIRDŽIŲ VIRPĖJIMO SIMBOLIS 

Prietaisas nustato prieširdžių virpėjimą. Jei matavimo metu nustatomas prieširdžių virpėjimas, baigus matavimą rodomas simbolis   (kai rodomi matavimo rezultatai). Jei šis simbolis rodomas po išsamaus (dvigubo) matavimo, patartina palaukti 1 valandą ir pamatuoti kraujospūdį dar kartą. Jei prieširdžių virpėjimo simbolis parodomas dar kartą, rekomenduojama pranešti apie tai gydytojui. 

Jei po antro matavimo simbolis neberodomas, jaudintis nereikia. Tokiu atveju patartina kitą dieną dar kartą pasimatuoti kraujospūdį. Prietaisas gali neaptikti prieširdžių virpėjimo pacientams, kuriems implantuoti širdies stimuliatoriai ir defibriliatoriai.

SVARBI INFORMACIJA APIE KRAUJOSPŪDĮ IR JO MATAVIMĄ

Kaip išsivysto hipertenzija arba hipotenzija?

Kraujospūdžio lygis reguliuojamas smegenyse, širdies veiklos ir kraujagyslių centre, ir pritaikomas prie esamų sąlygų, atsižvelgiant į nervų sistemos atsaką. Reguliuojant kraujospūdį, kinta širdies susitraukimų dažnumas bei stiprumas ir kraujagyslių skersmuo (kraujagyslių sienelių lygiųjų raumenų susitraukimo laipsnis). Širdies ciklo metu kraujospūdžio lygis keičiasi periodiškai: susitraukimo metu reikšmė didžiausia (sistolinis kraujospūdis), o diastolės pabaigoje reikšmė mažiausia (diastolinis kraujospūdis). Siekiant išvengti pavojingų ligų išsivystymo, kraujospūdžio rodikliai turėtų būti tinkami.

Koks kraujospūdžio rodiklis tinkamas?

Kraujospūdžio rodiklis per aukštas, jei diastolinis kraujospūdis poilsio metu viršija 90 mmHg arba sistolinis kraujospūdis viršija 160 mmHg. Tokiu atveju turėtumėte nedelsdami pasikonsultuoti su gydytoju. Ilgai išliekantis tokio lygio kraujospūdis kelia pavojų žmogaus sveikatai, nes padidėja kraujagyslėms daroma žala.

Jei sistolinis kraujospūdis siekia nuo 140 iki 160 mmHg arba diastolinis kraujospūdis siekia nuo 90 iki 100 mmHg, pasikonsultuokite su savo gydytoju. Po to turėtumėte reguliariai matuotis kraujospūdį savarankiškai. Jei rodikliai per maži, t. y. sistolinis kraujospūdis nesiekia 100 mmHg arba diastolinis kraujospūdis nesiekia 60 mmHg, taip pat turėtumėte pasikonsultuoti su gydytoju. Net jei kraujospūdžio rodikliai atitinka normą, kraujospūdį rekomenduojama matuotis reguliariai. Taip galėsite pastebėti kraujospūdžio pakitimus ankstyvoje stadijoje ir imtis atitinkamų priemonių. Jei pacientas gydomas nuo hipertenzijos arba hipotenzijos, kraujospūdį reikia matuoti reguliariai, tuo pačiu dienos metu, o matavimo rezultatai turi būti fiksuojami ir vėliau parodomi gydytojui.

Niekada nekeiskite gydytojo išrašytų vaistų dozės savarankiškai pagal gautus matavimo rezultatus.

Pateikiame kraujospūdžio rodiklių klasifikavimo pagal Pasaulio sveikatos organizacijos (PSO) reikalavimus lentelę.

KAIP TEISINGAI IŠMATUOTI KRAUJOSPŪDĮ

Prieš matuojant:

• prieš matuojant kraujospūdį draudžiama valgyti, rūkyti ir atlikti veiksmus, kuriems reikia fizinių pastangų, nes visi šie veiksmai daro poveikį matavimo rezultatams. Prieš matuodami kraujospūdį, turite atsipalaiduoti;

• maždaug 10 minučių pasėdėkite ant kėdės ramioje aplinkoje;

• kraujospūdis visada turi būti matuojamas ant tos pačios rankos;

• matuokite kraujospūdį reguliariai, kiekvieną dieną tuo pačiu metu, nes kraujospūdis kinta visą dieną.

Dažniausios klaidos

Tam, kad kraujospūdžio matavimo rezultatus būtų galima palyginti, būtina užtikrinti tokias pačias matavimo sąlygas (viena iš būtinųjų sąlygų – rami aplinka): 

• jei pacientas turi dėti pastangas, kad išlaikytų ranką reikiamoje padėtyje, kraujospūdis gali padidėti. Pasirinkite patogią padėtį ir atsipalaiduokite. Matavimo metu neįtempkite rankos, ant kurios uždėta manžetė, raumenų. Jei reikia, atramai naudokite pagalvėlę; 

• ranka turi būti tokiame pačiame aukštyje kaip širdis. Jei ranka per žemai, matavimo rezultatai bus per aukšti. Jei ranka per aukštai, matavimo rezultatai bus per žemi;

• kraujospūdžio matuoklio veikimą gali sutrikdyti labai aukšta arba labai žema temperatūra, oro drėgnumas ir matavimas dideliame aukštyje;

• atkreipkite dėmesį, ar vamzdeliai nėra suspausti arba sulenkti;

• jei manžetė uždėta laisvai, matavimo rezultatai gali būti neteisingi;

• jei matavimai atliekami kelis kartus iš eilės, rankoje būna susikaupęs kraujas, todėl rezultatai gali būti neteisingi. Teisingi kraujospūdžio matavimai turi būti atliekami su 5 minučių pertraukomis.