Kalio ir magnio trūkumo organizme vien daržovėmis ir vaisiais nekompensuosi

Gydytoja gastroenterologė, dietologė dr. Rūta Petereit: „Kalio ir magnio trūkumo organizme vien daržovėmis ir vaisiais nekompensuosi…“

Žurnalistė Virginija Grigaliūnienė paprašė specialistės plačiau papasakoti apie mikroelementų – kalio ir magnio svarbą, siekiant pagerinti sveikatos būklę, jei sergama širdies ir kraujagyslių ligomis, ar vartojant profilaktiškai.

Gerbiama gydytoja, teigiama, kad vienas iš širdies ir kraujagyslių ligų rizikos faktorių yra nesubalansuota mityba. Tai – mitas ar tiesa?

Manau, kad tai tiesa. Turime maitintis sveikai, visavertiškai, tuomet jausimės išties sveikesni, tikrai atitolinsime šiandien itin opią sveikatos problemą – širdies ir kraujagyslių ligų pasireiškimą, o šios ligos, kaip žinia, šiandien yra pačios pavojingiausios ir pagal mirštamumą užima pirmąją vietą.

Kita vertus, pacientai neretai pervertina sveikos, subalansuotos mitybos svarbą arba nežino, ką ir kokiais kiekiais vartoti, kad jų mitybą būtų galima laikyti subalansuota.  Kartais sveikos mitybos nepakanka.

Turbūt didžiausia bėda ta, kad lietuviai nuo seno vartoja per mažai vaisių ir daržovių?

Iš tikrųjų lietuviai, lyginant su kai kurių kitų regionų atstovais, nedaug suvartoja vaisių ir daržovių. Puikiai žinome, kad daržovių per dieną reikėtų suvartoti ne mažiau kaip 3 porcijas, ir dar bent po tris saujeles vaisių. Tačiau galiu drąsiai teigti, kad tokių rekomendacijų nepaiso dauguma tautiečių. Pavyzdžiui, rekomenduojama kasdien suvartoti bent po 24 gramus skaidulinių medžiagų, kurios turi didelę įtaką mūsų mikrobiotai, tačiau tyrimai rodo, kad lietuviai skaidulinių medžiagų suvartoja vos po 17 gramų. Nepakankamai vartojama ir gerųjų riebalų.

Vadinasi, peršasi išvada, kad vitaminų ir kitų reikalingų medžiagų trūkumą organizme galima kompensuoti ?

Jei mityba yra nesubalansuota, tai yra nevisavertė, be abejo, rekomenduojama vartoti multivitaminus, įvairius papildus ir panašiai. Tačiau bėda ta, kad gyventojai dažniausiai patys nusprendžia, ko jų organizmui trūksta, patys sau jų pasiskiria ir, nepasitarę su gydytoju, pradeda tokius maisto papildus vartoti. O juk, kaip žinia, tuose papilduose gali būti nuo 50 iki 150 proc. rekomenduojamos vitaminų paros normos, kita vertus, kai kurių mikroelementų kiekiai (pavyzdžiui, kalcio, geležies) dažnai būna labai nedideli. Todėl multivitaminų rekomenduojama skirti tik tiems, kurie turi tam tikrų rizikų, pavyzdžiui, vartoja alkoholį, laikosi dietos su nepakankamu vaisių ir daržovių kiekiu, yra po skrandžio apylankos operacijų, serga įgimtomis medžiagų apykaitos ligomis, taikoma parenterinė mityba ir kt.

Galbūt yra atlikta tyrimų, patvirtinančių vienų ar kitų vitaminų vartojimo tiesioginį ryšį profilaktiškai siekiant išvengti ar bent atitolinti galimą širdies ir kraujagyslių ligų pasireiškimo riziką?

Sisteminė atsitiktinių imčių tyrimų apžvalga „US Preventive Services Task  Force“ nenustatė pakankamai įrodymų, kad multivitaminų ir mineralų vartojimas apsaugo nuo širdies ir kraujagyslių ligų (ŠKL) rizikos. Vis dėlto kalio ir magnio mikroelementai buvo pažymėti kaip galintys apsaugoti nuo tokių ligų rizikos, o jei jau sergama tokiomis ligomis, galintys pagerinti paciento būseną.

Papasakokite plačiau, kokia yra kalio ir magnio mineralų reikšmė, vertinant jų poveikį širdies ir kraujagyslių ligų prevencijoje?

Kalis yra labai svarbus baltymų ir angliavandenių apytakai, ląstelių membranos poliarizacijos, depoliarizacijos ir repoliarizacijos procesams, nervų ir raumenų jaudrumui, nervinio impulso perdavimui (svarbus sintetinant organizmui acetilcholiną, cholinesterazei skaldyti), taip pat pasižymi vagotropiniu veikimu.Mažas kalio kiekis dietoje (mažiau nei 1–1,5 g per dieną) yra siejamas su arterinio kraujo spaudimo padidėjimu ir padidinta insulto rizika, taip pat su padidinta lėtinių inkstų ligų rizika. Buvo atliktas ne vienas tyrimas, kuomet vieni žmonės gavo pakankamą kalio kiekį, kiti – mažesnį. Tiems, kurie gavo mažesnį kiekį, statistiškai reikšmingai padidėjo arterinis kraujo spaudimas. Taigi buvo konstatuota, kad papildomas kalio vartojimas mažina arterinę hipertenziją, o ypač tinka tiems pacientams, kuriems jau diagnozuota arterinės hipertenzijos liga. Jei žmogaus arterinis kraujo spaudimas yra normalus, papildomai vartojamas kalis kraujo spaudimui įtakos nedaro.

Esant nedideliam kalio trūkumui, vargina bendras silpnumas ir nuovargis, raumenų silpnumas, trūkčiojimas, mėšlungis, skausmas, padažnėja širdies plakimas, gausiai šlapinamasi, blogėja cukrinio diabeto kontrolė.

Vidutinio laipsnio hipokalemija pasireiškia širdies ritmo sutrikimais, todėl labai svarbu, kad organizme netruktų kalio. Kalio norma vyrams ir moterims šiek tiek skiriasi, tačiau kasdien jo turėtume gauti ne mažiau kaip 3000 mg.

Ar įmanoma tokį kalio kiekį gauti vien vartojant maisto produktus, kuriuose yra kalio?

Pacientai dažnai to teiraujasi – sako, jeigu aš gerai maitinuosi, man turi pakakti kalio. Vis dėlto siekiant užtikrinti kalio paros normą reikėtų suvalgyti labai daug kalio turinčių produktų. Pavyzdžiui, apie kilogramą bulvių, kelis avokadus, bananų, 4 paprikas, kilogramą salotų ir t. t. Niekas tiek daug daržovių ir vaisių nesuvalgo, juolab kad, tarkime, kilogramas bulvių per dieną jau prieštarautų sveikai mitybai. Todėl rekomenduojama vartoti kalį papildomai.

Britų mokslininkai prieš kurį laiką publikavo studiją, kurioje atsispindi tokios išvados: sistolinis kraujo spaudimas ir diastolinis kraujo spaudimas stebėtas žemesnis, jei mityboje netrūko kalio.

O kokį vaidmenį mažinant kraujagyslių ligų riziką turi magnis? Kaip jį įsisavina organizmas?

Magnis yra vienas būtiniausių mūsų organizmui mineralų. Jis reikalingas ne tik širdies ir kraujagyslių ligų profilaktikai – magnio jonai gali paveikti insulino aktyvumą, kai kasos ląstelės nepakankamai sekretuoja insulino; tinka gliukozės apykaitai organizme ir jos koncentracijos kraujyje svyravimui reguliuoti, ir kt.

Nustatyta, kad magniu papildytas maistas ar vartojami magnio papildai gali pagerinti insulino sekreciją, todėl kraujyje sumažėja gliukozės kiekis. 

Vėl kyla klausimas, ar galima magnio pakankamai gauti vartojant atitinkamą kiekį maisto produktų? Teoriškai – taip. Bet reikėtų nepamiršti vieno svarbaus dalyko: organizmas pasisavina tik pusę su maistu gauto magnio kiekio! Taigi kiekvienam pacientui ta pasisavinto magnio kiekio dozė yra individuali. Paprastai vien tik su maistu pakankamo magnio kiekio organizme užtikrinti neįmanoma.

Kada diagnozuojamas magnio trūkumas?

Magnio trūkumas diagnozuojamas atliekant kraujo tyrimą, tačiau bendras kraujo tyrimas gali ir neparodyti magnio trūkumo. Geriausiai tai galima nustatyti vertinant kalio ir magnio santykį. Tyrimais nustatyta, kad magnio trūkumas organizme didina riziką susirgti ŠKL, gali sukelti širdies ritmo sutrikimus, kraujospūdžio svyravimus, raumenų spazmus, didina onkologinių ligų išsivystymo riziką. Pažymėtina ir tai, kad magnio pusiausvyros sutrikimai širdies ritmo sutrikimus gali sukelti net ir sveikiems žmonėms.  

Kokios yra magnio stokos išsivystymo priežastys?

Magnio trūkumas išsivysto dėl įvairių priežasčių. Pirmiausiai paminėtina fizinis pervargimas, per dideli fiziniai krūviai, taip pat piktnaudžiavimas  alkoholiu, netinkama mityba, gausus diuretikų, širdį veikiančių glikozidų vartojimas (ypač jei pacientai vaistus vartoja dažniau, nei paskirta gydytojo), stresai. Kyla klausimas, ar šiais laikais įmanoma gyventi be streso? Gyventi – greičiausiai ne, bet išmokti reaguoti stresą ir jo poveikį – galima. Ir būtina.  

Kas išduoda, kad trūksta magnio? Kokie yra magnio trūkumo organizme simptomai?

Simptomų yra labai daug: galvos skausmas, svaigimas, sumišimas, negalėjimas susikaupti, padidėjęs nervingumas, migrenos priepuoliai‚ širdies ritmo sutrikimai, virškinamojo trakto funkciniai spazminiai skausmai, pykinimas, vėmimas, šlapimo sistemos spazmai, šlaunų, blauzdų raumenų,  kojų pėdų ir pirštų mėšlungis, parestezijos ir kt. Taigi magnio trūkumas veikia visas organizmo sistemas.

Kliniškai įrodyta, kad šis mineralas ypač svarbus pacientams, sergantiems širdies ir kraujagyslių ligomis. Kodėl? Nes magnis padeda sumažinti širdies aritmijos pasireiškimus, reguliuoja sistolinį ir diastolinį kraujo spaudimą, stabilizuoja širdies ritmą, apsaugo širdies skilvelių raumenį nuo išemijos. Įrodyta, kad ilgalaikis magnio vartojimas širdies ir kraujagyslių ligų riziką sumažina nuo 100 iki 68 proc.!

Kokios yra magnio paros dozės normos, kad organizmui jo netrūktų?

Kiekiai yra skirtingi jaunesnio ir vyresnio amžiaus žmonėms, vyrams ir moterims, bet visi kasdien turėtų gauti ne mažiau kaip 300 mg magnio. Kaip minėjau, su maistu gaunamo magnio organizmas pasisavina tik apie 43 proc. Be to, magnio suvartojimas (su maistu) mažėja ir dėl tam tikrų priežasčių (magnio mažėja dirvožemyje, o maisto produktuose – dėl maisto žaliavų perdirbimo; didėja kalcio, kuris yra magnio antagonistas, suvartojimas).  Taigi bene vienintelė galimybė subalansuoti magnio trūkumą organizme – vartoti magnį papildomai. Kadangi organizmui (ypač sergant širdies ir kraujagyslių ligomis) neretai trūksta ir kalio, ir magnio, rekomenduojama šių mikroelementų vartoti papildomai. abiejų mineralų. Pavyzdžiui, galima būtų vartoti K ir Mg vaistinį preparatą „Panangin“, kurio reikėtų gerti 1–3 kapsules kelis kartus dienoje. Tai užtikrintų reikalingą kalio ir magnio kiekį organizme, kartu sumažinant širdies ir kraujagyslių ligų išsivystymo riziką. Pacientai, kuriems jau diagnozuotos širdies ir kraujagyslių ligos, ypač turi pasirūpinti, kad jų organizmui netrūktų kalio ir magnio. Vien maisto produktų  nepakaks – kaip minėjau, su maistu gaunami šių mineralų kiekiai yra per maži, nes neįmanoma daržovių ar vaisių suvalgyti kilogramais. 

Kalbėjosi Virginija Grigaliūnienė