Kosulys – apsauginis organizmo refleksas, padedantis pašalinti iš kvėpavimo takų įvairias svetimas medžiagas. Jis gali būti sausas (neproduktyvus) ir drėgnas (šlapias, produktyvus). Dažnu atveju, ypač jei kosulio priežastis yra peršalimas, sausas kosulys per kelias paras tampa drėgnu kosuliu. Pakalbėkime, kada ir kokius vaistus reikėtų vartoti, kada verta kreiptis į gydymo įstaigą, o kada galima ir šiek tiek palūkėti.
Ar sausam kosuliui reikėtų vartoti vienokius vaistus, o drėgnam kosuliui – jau kitokius vaistus?
Taip. Jei sausas kosulys asmenį vargina labai stipriai, gali būti vartojami kosulį slopinantys vaistiniai preparatai. Sausam kosuliui netinkami atsikosėjimą gerinantys vaistiniai preparatai (tokie preparatai turėtų būti vartojami tik drėgnam, produktyviam kosuliui gydyti). Slopinantys kosulį preparatai dažniausiai vartojami kelias pirmąsias ligos dienas, o kosuliui tapus drėgnam, rekomenduojami atsikosėjimą gerinantys preparatai, kurių veiksmingumui labai svarbus pakankamas skysčių vartojimas.
Kodėl taip svarbu rinktis tinkamus vaistus ir juos vartoti atsakingai?
Dėl bet kokių vaistų vartojimo derėtų pasitarti su gydytoju arba vaistininku, nes kosulį slopinantys vaistiniai preparatai turėtų būti vartojami tik būtinais atvejais ir ne ilgiau nei 5–7 dienas. Kai kurie iš jų gali sukelti mieguistumą, todėl jie ne itin tinkami daug vairuojantiems ar su mechanizmais dirbantiems asmenims. Atsikosėjimą gerinantys preparatai dažnai per klaidą vartojami sausam kosuliui gydyti, vis dėlto kiekvienam reikėtų žinoti, kad tokie preparatai turi būti vartojami tik drėgnam, šlapiam, produktyviam kosuliui lengvinti, o slopinantys kosulį vaistai jau nebetinkami, nes bronchams būtina sėkmingai pašalinti susidarantį sekretą. Jei pacientas nereceptinius vaistus renkasi savarankiškai, jis būtinai turėtų įvertinti kosulio pobūdį, trukmę bei kitus jį varginančius simptomus – tik tuomet gydymas bus efektyvus ir suteiks norimų rezultatų. Jei kosulys kamuoja net kelias savaites, būtina kreiptis į gydytoją ir ieškoti užsitęsusių sveikatos sutrikimų priežasčių.
Kada verta šiek tiek palūkėti, o kada geriau kreiptis į gydymo įstaigą?
Kalbant apie suaugusiuosius, tikrai nebūtina dėl nesunkaus kosulio iš karto kreiptis į gydytojus, ypač jei kosulys yra vienas iš peršalimo simptomų. Labai tikėtina, kad tausojantis režimas, šilti skysčiai, saugios inhaliacijos ir nereceptiniai vaistai bei specialūs maisto papildai padės pasveikti. Jei kosulys tęsiasi ilgiau nei savaitę arba jis sunkėja, pasikeičia jo pobūdis (pavyzdžiui, pakinta garsas, atkosėjamų skreplių spalva ir t. t.), reikėtų kreiptis į gydytoją. Nedelsti reikėtų ir tuomet, kai kalbama apie kūdikį ar mažą vaiką, nėščią moterį, nusilpusio imuniteto, lėtinėmis plaučių ligomis sergantį ar senyvą asmenį. Kiekvieną atvejį reikėtų įvertinti individualiai ir tuomet spręsti, ar galima dar kelias dienas palūkėti ir gydytis savarankiškai, ar geriau nedelsti ir kreiptis į gydytoją. Jei kyla abejonių, verta paskambinti sveikatos specialistui ir pasitarti dėl tolimesnių veiksmų. Laikas kartais iš tiesų labai svarbus.
Kas labiausiai tinka drėgno kosulio gydymui?
Kai kosulys yra drėgnas ir jo metu atkosėjama skreplių, labiausiai tinkami vaistiniai preparatai, padedantys skystinti šiuos kvėpavimo takų produktus ir lengviau juos pašalinti iš bronchų. Vienas iš jų – „Flavamed“, kuris tiekiamas tablečių, šnypščiųjų tablečių ir geriamojo tirpalo farmacinėmis formomis. „Flavamed“ yra gleives skystinantis vaistas, vartojamas sergant kvėpavimo sistemos ligomis. Jis vartojamas sergant ūmiomis ir lėtinėmis plaučių ir bronchų ligomis, kai susidaro klampios gleivės. Vaistinis preparatas suskystina klampias gleives ir jos gali lengviau pasišalinti. Kiekvienas pacientas gali pasirinkti jam patogiausią vartoti formą ir džiaugtis ne tik vaisto efektyvumu, bet ir maloniu jo skoniu. Dėl vaisto vartojimo būtina pasitarti su gydytoju arba vaistininku.
