Kas yra peršalimas?
Rudeniui
įpusėjus, tradiciškai mus užklumpa peršalimo susirgimų banga. Virusinės kvėpavimo
takų infekcijos (VKTI), liaudiškai vadinamos peršalimu, – labiausiai paplitusi žmonių liga. JAV atliktų
tyrimų duomenimis, gruodžio mėnesį 23,6 proc. suaugusiųjų per pastarąsias
4 savaites buvo patyrę peršalimą. Viršutinių kvėpavimo takų infekcijos,
nosies užgulimas, skundai dėl gerklės skausmo ir kosulio sudaro 11 proc.
bendrosios praktikos konsultacijų priežasčių Vakarų šalyse. Vaikai kasmet serga
tokiomis infekcijomis maždaug 5 kartus, suaugusieji – nuo 2 iki 3 kartų.
Peršalimą
dažniausia sukelia rinovirusai (iki 40 proc.), koronavirusai, gripo virusai,
paragripo virusai, respiraciniai sinticiniai virusai ir metapneumovirusai..
Kaip užsikrečiama VKTI?
Virusas – mikroorganizmas, negalintis išgyventi be
„šeimininko“. Tai – ląstelės, kurios naudojasi medžiagomis, kad išliktų gyvos
ir pasidaugintų. Peršalimą ir gripą sukeliantys virusai dažniausiai
patenka pro nosį, prisitvirtina gleivinės paviršiuje ir įsiskverbia į gleivinės
ląsteles, kuriose jie dauginasi, ląstelei plyšus – pasklinda, jungiasi prie
kitų ląstelių ir taip toliau. Suaugusiųjų nosies gleivinės plotas siekia apie 160 kv. cm. Vienas peršalimo virusas per
dieną gali pasidauginti iki 16 milijonų palikuonių.
Patekę į nosies
gleivinę, virusai sukelia imuninį
organizmo atsaką: infekuotų audinių uždegimą, gleivinės kraujagyslių
išsiplėtimą, padidėjusią gleivių sekreciją. Dėl šios priežasties pasireiškia
peršalimui būdingi simptomai, pavyzdžiui, nosies užgulimas, sloga, kosulys,
gerklės skausmas, karščiavimas, kartais lydimi galvos ir raumenų skausmo, nuovargio,
apetito praradimo, ir kt.
Virusine infekcija
užsikrečiama įkvepiant oru plintančius lašelius su virusais po to, kai
sergantis žmogus nusičiaudėjo arba nusikosėjo (vieno nusičiaudėjimo metu į orą patenka ~100 000 virusų), tiesioginio artimo kontakto su
sergančiu žmogumi metu bei rankomis palietus
užkrėstus paviršius, o po to – savo nosį, akis ar burną.
VKTI (peršalimo) gydymo ir profilaktikos naujienos
Dėl peršalimą sukeliančių virusų gausos (jų
priskaičiuojama daugiau kaip 200 rūšių) ir greitos mutacijos, vakcinos nuo VKTI
nėra (išskyrus vakciną gripo virusui). Peršalimo profilaktika apimdavo patalpų
vėdinimą, rankų higieną, paviršių dezinfekavimą, kontakto su sergančiais
vengimą, imuniteto stiprinimą.
Peršalimo gydymas iki šiol buvo tik simptominis –
skiriami įvairūs preparatai ligos simptomams (nosies užgulimui, kosuliui,
gerklės skausmui ir kt.) malšinti.
Priešvirusinės medicininio karagenino
savybės, atrastos Vienos virusologų, yra inovacija, pradėjusi permainas
peršalimo profilaktikos ir gydymo srityje. Tyrimų metu atrasta, kad medicininis karageninas – sulfatuotas galaktozės polimeras,
pasižymintis didele molekuline mase ir gebėjimu formuoti gelines
struktūras, gali blokuoti virusų prisijungimą prie ląstelių receptorių ir būti
sėkmingai naudojamas virusinių infekcijų prevencijai ir gydymui. Karagenino suformuojama
apsauginė plėvelė nosiaryklės gleivinės paviršiuje nespecifiškai apgaubia
peršalimą sukeliančius virusus, neleisdama jiems prisitvirtinti prie gleivinės.
Taip sumažinamas kvėpavimo takus pažeidžiančių
virusų plitimas ir dauginimasis. Klinikinės studijos, atliktos su vaikais bei
suaugusiaisiais Austrijoje ir Jungtinėje Karalystėje, patvirtino, kad medicininis
karageninas sumažina viremiją (virusų skaičių) gleivinėse daugiau nei 90 proc.,
sutrumpina ligos trukmę, žymiai sumažina atkryčių skaičių ir palengvina
peršalimo simptomus. Be to, jis efektyvus prieš visus VKTI sukeliančius virusus,
įskaitant gripą, ir neturi pašalinių poveikių, yra visiškai saugus nėščiosioms
ir vaikams. Kai kuriose Europos šalyse, taip pat ir Baltijos šalyse, preparatai
su medicininiu karageninu, skirti VKTI prevencijai ir gydymui, jau prieinami
pacientams.
Peršalimas nėra sunki liga, tačiau užsitęsusi ar netinkamai gydoma virusinė infekcija gali kompiluotis į bakterinę – sinusitą, bronchitą, ausų net plaučių uždegimą. Neignoruojama, laiku sustabdyta infekcija, gydytojo nurodymų laikymąsis padės išvengti komplikacijų.
Literatūra:
1. Efficacy and safety of an antiviral Iota-Carrageenan nasal
spray: a randomized, double-blind, placebo-controlled exploratory study in
volunteers with early symptoms of the common cold. Eccles R. et al. Respiratory Research 2010, 11:108.
2. Lessons learned from a double-blind randomised
placebo-controlled study with a iota-carrageenan nasal spray as medical device
in children with acute symptoms of common cold . Fazekas T. et al. BMC
Complementary and Alternative Medicine 2012, 12:147.
3. Efficacy of a Carrageenan nasal spray in patients with common
cold: a randomized controlled trial. Ludwig et al. Respiratory Research 2013
14:124.
4. Carrageenan nasal spray in virus confirmed common cold:
individual patient data analysis of two randomized controlled trials.
Koenighofer et al. Multidisciplinary Respiratory Medicine 2014 9:57.
5. Iota-Carrageenan is a potent inhibitor of rhinovirus infection.
Grassauer et al. Virology Journal 2008, 5:107.
6. Iota-Carrageenan Is a Potent Inhibitor of Influenza A Virus
Infection. Leibbrandt et al. PLOS ONE 2010, 5:12.
7. BMJ Best Practice review for Common Cold (http://bestpractice.bmj.com)