Kaip užsikrečiame
Atšalus orams padaugėja sergančiųjų peršalimo ligomis, nors šaltesnis oras tiesiogiai ligos nesukelia. Jis tik turi įtakos virusų plitimui ir sausina nosies gleivinę, kuri tampa neatspari ligos sukėlėjams. Virusus oro lašeliniu būdu (čiaudint, kosint) ir kontaktiniu būdu platina užsikrėtęs žmogus. Jie dažnai nusėda ant įvairių paviršių, o ranka palietę nosį, lūpas ar pasitrynę akis, juos lengvai pernešame į viršutinius kvėpavimo takus. Sąlygas sukėlėjams patekti į organizmą palengvina ir kiti veiksniai: rūkymas, per didelis nuovargis, lėtinės ligos, stiprus perkaitimas, netinkama mityba, fizinės ir psichinės traumos, oro tarša, susilpnėjęs imunitetas.
Peršalimas ar gripas?
Užsikrėtus ūmia virusine kvėpavimo takų infekcija, paprastai pirmiausia pradeda peršėti gerklę, vėliau užgula nosį, ima kamuoti sausas kosulys, gali krėsti šaltis, pakilti kūno temperatūra. Po 1-2 dienų pradedama atsikosėti, o iš nosies ima varvėti skystas sekretas. Tinkamai gydantis per savaitę pasveikstama, tik kosulys gali kamuoti šiek tiek ilgiau. Dėl simptomų panašumo neretai peršalimas klaidingai palaikomas gripu, tačiau pastarajam būdinga audringesnė ir sunkesnė ligos eiga, didelis komplikacijų pavojus. Gripas pasireiškia karščiavimu su šaltkrėčiu, sausu kosuliu, raumenų ir kaulų skausmais, silpnumu, nuovargiu, taip pat sloga, čiauduliu, akių ašarojimu. Stiprūs galvos, raumenų skausmai, karščiavimas, kaulų „laužymas“, nuovargis ir silpnumas paprastam peršalimui nebūdingi.
Gydymas
Kadangi specifinio peršalimo gydymo nėra, skiriamos tik simptominės priemonės, kurios susilpnina ligos simptomus ir pagerina savijautą tol, kol organizmas pats susidoros su liga. Nosies paburkimą mažina tam skirti nosies lašai, purškalai arba sisteminio poveikio vaistai, kurių sudėtyje yra tokios veikliosios medžiagos kaip pseudoefedrinas arba fenilefrinas. Gerklės peršėjimui malšinti tinka vietinio poveikio purškalai ir čiulpiamosios pastilės (pvz., Herbitussin), skalavimas druskos tirpalu, medetkų ar ramunėlių nuoviru. Kosinčiam žmogui patartina gerti daug šiltų skysčių (pvz., čiobrelių, aviečių stiebelių, liepžiedžių arbatų). Esant produktyviam kosuliui (kai skreplių daug, jie tąsūs, gleivingi), vartojami atsikosėjimą gerinantys preparatai, kurie skatina virpamojo epitelio judesius, skystina skreplius. O jei vargina sausas, dirginantis kosulys, galima vartoti preparatų, slopinančių kosulį (jų sudėtyje yra dekstrometorfano, kodeino arba okseladino). Pakilusi kūno temperatūra turėtų būti mažinama tik tam tikrais atvejais. Karščiavimas yra apsauginė organizmo reakcija: aukštesnė kūno temperatūra skatina organizmą kovoti su ligos sukėlėjais, baltųjų kraujo kūnelių gamybą ir sutelkia juos veiksmingiau naikinti bakterijas ir virusus. Temperatūra laikoma neaukšta, kai yra 37,1-38⁰C, vidutine – kai yra 38-39⁰C ir aukšta - kai siekia 39-41⁰C. Specialistų nuomone, jeigu temperatūra yra žemesnė nei 38 ⁰C, jos nereikia stengtis mažinti vaistais. Susirgus verčiau likti namuose ir gerai pailsėti.
Prevencija
Išvengti susirgimo peršalimu ar gripu padeda stipri imuninė sistema. Pagrindiniai būdai ją sustipinti yra subalansuota mityba, adekvatus poilsis ir fizinis aktyvumas, teigiamos mintys bei streso valdymas. Svarbu vengti kontakto su sergančiais, plauti rankas bei vengti didesnio žmonių susibūrimo vietų. Imuninėms ląstelėms aktyviau reaguoti į pažeidimus padeda antioksidantai, vienas stipriausių yra vitaminas C (askorbo rūgštis). Jis skatina interferono gamybą, aktyvina leukocitus, didina organizmo atsparumą infekcijoms. Daug vitamino C yra citrusiniuose vaisiuose, melionuose, brokoliuose. Rūkantieji turėtų vartoti dar daugiau vitamino C, nes rūkymas daug greičiau sumažina šio vitamino atsargas. Kitas svarbus antioksidantas – vitaminas E, kurio gausu migdoluose, riešutuose, bulvėse, avokaduose. Imuninės sistemos veiklą skatina ir beta karotinas, kurio yra morkose, manguose, paprikose, pomidoruose, kitose tamsiai žalios spalvos daržovėse ir oranžininės, geltonos arba raudonos spalvos vaisiuose.
