Šiuo metu daug dėmesio skiriama ėduonies profilaktikai, tačiau kitas, ne mažiau svarbus burnos ertmės susirgimas – periodontitas, liaudyje vadinamas parodontoze. Tai audinių (periodonto), esančių aplink dantį (tiek dantenų, tiek kaulo), pakenkimas. Lietuvoje apie 90% vyresnių kaip 25 metai žmonių turi didesnių ar mažesnių periodonto pakitimų.
Periodontito priežastis – plonu sluoksniu dantis dengiančios apnašos, kuriose kaupiasi mikroorganizmai. Jeigu dantys nevalomi, ar valomi blogai – apnašos dirgina dantenas.
Be to mikroorganizmai slypintys apnašose išskiria nuodingas medžiagas – toksinus. Dantenose prasideda atsakomoji reakcija – uždegimas, vadinamas gingivitu. Dantenos paburksta, parausta, tampa jautrios, kraujuoja. Tai pirmas požymis, kad dantenos ir kaulas, supantis dantį, pradeda irti.
Gingivitas pasitaiko ir suaugusiems, ir vaikams. Jis greitai praeina pradėjus tinkamai valyti dantis. Jei dantys ir toliau nevalomi, ar valomi blogai, pradeda vystytis periodontitas – liga, kuri apima ir dantenas ir kaulą. Dantų apnašos ir akmenys, buvę tik virš dantenų, dabar gali pradėti formuotis ir po jomis.
Kaului pradėjus tirpti dantenos atsiskiria nuo dantų kaklelių – susiformuoja „ kišenės“, t.y. tarpai tarp dantenų ir dantų, kuriuose kaupiasi maisto likučiai ir mikroorganizmai. Net ir šioje stadijoje svarbiausia gerai valyti dantis, nes mikroorganizmai gilins „kišenes“. Kartais „kišenės“ supūliuoja ir paspaudus dantenas matyti, kaip išteka pūliai. Atsiranda blogas kvapas iš burnos. Bet svarbiausia, kad kaulas tirpsta, dantys pradeda klibėti ir galiausiai iškrenta.
Periodontito pradžią lengvai gali pamatyti odontologas. Tačiau dar geriau tai gali padaryti burnos higienistas, jei žmogus pas jį lankosi reguliariai. Nuvalydamas apnašas nuo kiekvieno danties, burnos higienistas lengvai aptinka, kur yra susidariusi kišenė ir informuoja apie tai gydytoją odontologą. Ir tik specialistas gali pašalinti akmenis, kurie būna negražūs, kieti, kristališki, rudos ar gelsvos spalvos.
Akmenys formuojasi jungiantis kalciui ir fosfatamas, esantiems seilėse. Susidarę junginiai (mikrokristalai) nusėda ant minkštų dantų apnašų. Daugiausia akmenų susidaro ant priekinių apatinių dantų vidinės pusės ir ant viršutinių krūminių dantų, kur atsiveria seilių liauka.
Periodontitą gali sukelti ne tik bakterijos. Viena iš priežasčių – netaisyklingas sąkandis, kai yra atskirų dantų perkrūvis. Po danties išrovimo į susidariusį tarpą svyrantys dantys išprovokuoja dantenų ir kaulo pakitimus. Kartais periodontitas išsivysto nėščioms moterims, paaugliams, taip pat žmonėms, vartojantiems hormoninius preparatus, sergantiems cukriniu diabetu ar vartojantiems tam tikrų grupių vaistus ( pvz.vėžiui ar epilepsijai gydyti). Rūkantieji dažniau nei nerūkantieji rizikuoja susirgti periodontitu. Jiems žymiai sunkiau gyja ir dantenos po operacijos. Ligą skatina ir netinkamai uždėtos plombos tarpdančiuose.
Beveik visada periodontitas būna žmonėms, turintiems tiek auksines, tiek plienines (štampuotas) karūnėles. Šios karūnėlės dažniausiai būna per ilgos, neprigludusios prie danties. Be to, jas cemenuojant po dantenom prišvirkščiama cemento. Taigi, netekus vieno danties dedant tokį tiltą, yra galimybė netekti dar dviejų dantų.
Esant dantenų uždegimui, reikėtų ne tik reguliariai valytis dantis minkštu dantų šepetėliu, bet ir naudoti priešuždegiminę dantų pastą bei priešuždegiminį burnos skalavimo skystį. Juose esantys komponentai efektyviai veikia dantenas ir visą burnos ertmę, pasižymi priešuždegiminiu poveikiu ir naikina blogą burnos kvapą. Siekiant greičiau numalšinti dantenų uždegimo simptomus, po dantų valymo galima naudoti specialius dantenoms skirtus . Taip pat rekomenduojama dantenas periodiškai masažuoti, kad būtų pagerinta jų kraujotaka – tam būna net specialūs guminiai dantenų masažuokliai, tačiau galima vietoj jų dantenas masažuoti Parodium geliu suvilgytu pirštu.
