Matilda Bylaitė, Vilniaus Santariškių klinikų Dermatovenerologijos centro direktorė
Ar visada saulės spinduliai – sveikatos šaltinis?
Deja, ultravioletiniai saulės spinduliai odai kenkia. Pagal skirtingus odos fototipus labiau saulės saugotis turėtų šviesiaodžiai, raudonplaukiai, mėlynakiai ir šviesiaplaukiai, kurių organizme labai mažas melanino kiekis. Tamsiaplaukiai ir tamsesnio gymio žmonės nuo kenksmingo saulės poveikio nukenčia mažiau, mat jų organizmuose daugiau melanino – saulės spinduliai negali taip giliai įsiskverbti. Kita vertus, jei oda įgavo rusvą atspalvį, vadinasi, organizme vyksta gynybinė reakcija nuo žalingų ultravioletinių spindulių. Prasiskverbdami pro odą UV spinduliai veikia odos ląstelės genetinę medžiagą ir ją destruktūrizuoja. Tuomet organizmas skuba atkurti natūralią aminorūgščių seką. Tačiau jei jūsų oda ilgą laiką gauna per dideles UV spindulių dozes, organizmo atkuriamieji mechanizmai nebekompensuoja visos padarytos žalos – pradeda augti nepiktybiniai ir piktybiniai augliai.
Kokią įtaką UV spinduliai turi melanomai – piktybinei odos ligai?
Melanoma žmonėms asocijuojasi su odos vėžiu, nes dažniausia pasireiškia ant odos, tačiau ji gali atsirasti akių dugne, vidaus organuose, smegenų dangaluose. Tiesa, ant odos ši liga pasireiškia iki 90 proc. atvejų. Melanomai atsirasti svarbu genetika, paveldimumas, odos tipas (šviesiaplaukiai ir mėlynakiai rizikuoja susirgti dažniau). Susirgti melanoma galimybių daugiau, jei žmogus nuo vaikystės neretai ir staigiai nudegdavo saulėje – oda nueidavo pūslėmis. Nepamirškime ir soliariumų. Mokslininkų įrodyta: reguliariai besilankantieji soliariumuose 75 proc. pasididina riziką susirgti melanoma.
Be ilgalaikio kenkimo, odai saulė turi ir ūmų poveikį?
Besaikis buvimas saulėje gali baigtis odos nudegimais, saulės sukeltomis alerginėmis reakcijomis, ūmiais kontaktiniais alerginiais dermatitais. Tarkime, augalams ar vartojamiems fotosensibilizuojantiesiems vaistams. Pavyzdžiui, saulė gali išprovokuoti odos ligą vilkligę, rožinę.
Po tokių prognozių baisu rodytis saulėje...
Nereikia paranojiškai vengti saulės. Gana sąmoningumo: jeigu saulėtą dieną būnate lauke daugiau nei valandą, ypač vidurdienį, reikia apsaugos priemonių: plačiakraštės skrybėlės, kokybiškų UV spindulius blokuojančių akinių, o nepridengtas drabužiais vietas (veidą, sprandą, nuplikusį viršugalvį, ausis, iškirptę, rankas, kojas) privalu patepti apsauginiais kremais. Jeigu esate pietų Europos šalyse, nuo dešimtos valandos ryto iki ketvirtos po pietų nerekomenduojama būti tiesioginėje saulėje, nes tai pats žalingiausias metas odai. Didžiausios radiacijos metu geriau sėdėkite pavėsyje po skėčiu, vaikščiokite miške. Suprantama, kad atvykus iš apniukusios Lietuvos, norisi kuo greičiau įdegti saulėje, bet iš tiesų naudos jokios – tik sukeliate stresą odai – ji gauna per didelę dozę saulės spindulių. Beje, didžiausia žala odai padaroma vaikystėje bei paauglystėje, kai ji gležna ir švelni. Iki trejų metų vaikus tėvai apskritai turėtų saugoti nuo tiesioginių saulės spindulių.
Ant apsauginių kremų nuo saulės užrašyta, kad jie apsaugo nuo UVA ir UVB. Kuo skiriasi šie spinduliai?
UVA spinduliai giliau prasiskverbia į tikrąją odą (dermą), todėl dažnai sukelia saulės alergiją, ilgalaikį odos senėjimą. O UVB daugiau slysta paviršiumi, prasiskverbia į epidermį, dažniau sukelia odos nudegimus, ilgainiui lemia odos navikines ligas. Renkantis apsaugines priemones nuo saulės, reikėtų atsižvelgti į tai, ar jos blokuoja ultravioletinius spindulius A ir B, koks saulės apsaugos faktorius (SPF). SPF skaičius sufleruoja, kiek ilgai pasitepę kremu galime išbūti saulėje. Pavyzdžiui, SPF15 reiškia, kad pusantros valandos pasitepusi šiuo kremu galiu jaustis saugi. Jeigu SPF didesnis, saulėje galima būti dar ilgiau. Žmonės dažnai daro klaidų: tepasi apsauginiu kremu tik atėję į paplūdimį, nors tai reikėjo padaryti bent dvidešimt minučių prieš išeinant iš namų. Kiti taupo kremą ir tepasi juo per mažai, treti išsitepa netolygiai. Idealiausia paplūdimyje kremu teptis pakartotinai kas dvi valandas, neatsižvelgiant į tai, ar kremas atsparus vandeniui, ar ne. Smėlis, rankšluosčiai, prakaitas, vanduo ir kiti mechaniniai dirgikliai sugeria kremą, todėl ant odos jo lieka mažiau.
Į ką būtina atkreipti dėmesį perkant kremą nuo saulės?
Į galiojimo laiką, sudėtį. Protingiausia pirkti vaistinėse. Dabar kremų pasirinkimas nemažas, todėl vaistinės darbuotojas tikrai patars, kas labiausiai tinka kiekvieno žmogaus odai. Be to, išbandžius keletą kremų, oda pati jaučia, kas jai geriausia. Nepatarčiau pirkti kremų kioskeliuose ar stovinčių vitrinoje, į kurią spigina saulė, mat dėl šilumos prasideda produkto skilimas arba oksidacija. Kartais nuo saulėtoje lentynoje pastovėjusio kremo gali prasidėti odos kontaktinis dermatitas. Dermatologai rekomenduoja vasarą naudoti ne mažiau kaip SPF30 kremą kūnui, o veidui bei plaštakoms, ypač moterims, – SPF50.
Ar tiesa, kad apsauginiai kremai trukdo gamintis vitaminui D?
Kad vitaminas D pasigamintų, užtenka dešimt minučių paėjėti gatve. Gulint saulėje jo daugiau neprisikaups, nes organizmas geba jo pagaminti tik tam tikrą kiekį. Trūkstant vitamino D, reikėtų vartoti papildus, o ne kaitintis soliariumuose.
Pasigirsta kalbų, kad kremai nuo saulės gali kenkti odai...
Kremai – saugiausias būdas būti saulėje ir nenudegti odos, tačiau jie visiškai neapsaugo nuo ilgalaikio žalingo saulės poveikio. Organiniai, mineraliniai filtrai taip pat nekenkia. Kenkti, t. y. alergizuoti, gali tik tam tikros kremo sudedamosios dalys. Kad ir ką kalbėtume, apsauginių kremų nauda didesnė nei pavieniai odos dirginimo atvejai. Už kremus kol kas nėra geresnio būdo saugoti nuo saulės apnuogintą odą. Deja, žmonės, kartą pasitepę apsauginiu kremu, išbūna gerokai ilgiau tiesioginiuose saulės spinduliuose, tada apsauga nėra visavertė.
