Judėjimas yra neatsiejama mūsų sveikatos dalis, tačiau šiuolaikinis gyvenimo būdas dažnai verčia mus praleisti per daug laiko sėdint. Dėl to silpnėja raumenys, prastėja laikysena, o ilgainiui gali atsirasti rimtų sveikatos sutrikimų. Kaip judėjimas veikia mūsų organizmą? Kokias klaidas dažniausiai darome ir kaip išvengti neigiamų pasekmių? Apie visa tai kalbamės su mūsų partnerių SPA VILNIUS kineziterapijos meistrė Aušrele Orentiene, kuri dalijasi savo įžvalgomis apie fizinio aktyvumo svarbą ir jo poveikį sveikatai.
Kodėl judėjimas yra toks svarbus mūsų sveikatai?
Fizinis aktyvumas yra labai svarbi kasdienės žmogaus veiklos dalis. Be fizinio aktyvumo, negalėtume gyventi visavertiškai. Fizinis aktyvumas stiprina, atstato ir net tam tikra prasme gydo.
„Bet kokia saugi judėjimo forma – ėjimas, bėgimas, važiavimas dviračiu, plaukimas ir t.t. – svarbi organizmo ląstelių veiklai palaikyti, ypač padedant stiprinti raumenis, širdies ir kraujagyslių sistemą bei gerinti bendrą savijautą.
Jeigu žmogus pasirenka fiziškai aktyvų gyvenimo būdą, tai suteikia jam gerą gyvenimo kokybę, t. y. padeda sustiprinti raumenų ir skeleto sistemą, todėl jis turės mažiau sveikatos problemų. Jeigu ne – laukia įvairios lėtinės ligos“, – pasakoja kineziterapijos meistrė A. Orientienė.
Kaip šiuolaikinis gyvenimo būdas veikia mūsų laikyseną ir judėjimo kokybę?
Šiuolaikinis gyvenimo būdas turi labai daug įtakos mūsų judėjimo atramos sistemų funkcionalumui, t. y. veikia mūsų kaulų, raumenų, sausgyslių, raiščių būklę.
Kineziterapeutė dalinasi, jog sėdimas darbas veikia mūsų raumenyną. Įtemptas ir daug statinio krūvio reikalaujantis sėdimas darbas gali išprovokuoti nemalonius pojūčius įvairiose stuburo dalyse. Tai gali sukelti ilgalaikes sveikatos problemas.
Kas yra kineziterapija ir kuo ji skiriasi nuo įprasto fizinio aktyvumo?
„Kineziterapija – gydymas judesiu. Ji skiriama sutrikus tam tikroms organizmo funkcijoms. Kineziterapijos nauda yra didžiulė. Ji padeda gerinti laikyseną, sąnarių mobilumą, raumenų elastingumą, atstatant pažeistą organizmo funkciją. Kreiptis į kineziterapeutą reikėtų atsiradus organizmo funkcijos sutrikimams“, – pasakoja kineziterapijos meistrė A. Orientienė.
Kaip gali padėti gerinti judėjimo kokybę vandens terapija ir SPA procedūros?
Vandens terapija ir SPA procedūros gali ženkliai prisidėti prie geresnės judėjimo kokybės, nes jos atpalaiduoja raumenis, gerina kraujotaką ir mažina skausmus.
A. Orientienė dalinasi, jog SPA VILNIUS yra įvairių procedūrų bazė sutrikusioms organizmo funkcijoms atstatyti. Kineziterapija, kineziterapija su „Redcord“ sistema, vertikalios vonios, įvairūs masažai, baseinas su pirčių zona ir daugelis kitų procedūrų padės atsipalaiduoti Jūsų kūno raumenims, pagerins kraujotaką, sumažins nuovargio jausmą, pagerins bendrą psichinė sveikatos būklę.
Kaip keičiasi judėjimo poreikis su amžiumi ir kokių klaidų reikėtų vengti pradedant daugiau judėti?
Vyresniame amžiuje mažėja judėjimo poreikis, atsiranda įvairūs sveikatos sutrikimai. Nežiūrint į tai, fizinis aktyvumas yra būtinas. „Žmonės turėtų daugiau laiko praleisti gryname ore, vaikščioti, dirbti sode, atlikti mankštas, pratimus namuose ar su specialistu“, – pataria A. Orientienė.
Dažniausios klaidos – žmonės pradeda sportuoti patys, be specialisto pagalbos. Padariniai gali būti skaudūs. Pasirenkant neadekvatų fizinį krūvį, galima labiau pakenkti negu padėti. Pavyzdžiui, išprovokuoti stuburo protrūziją, sąnarių ir aplink juos esančių minkštųjų audinių uždegimą.
Pradedant sportuoti visada rekomenduojame pasitarti su specialistu.
Kiek laiko per dieną reikėtų skirti judėjimui geresnei savijautai pasiekti?
„Tai priklauso nuo žmonių amžiaus grupės. Visoms amžiaus grupėms yra skirtingos fizinio aktyvumo rekomenduojamos normos. Viena iš rekomendacijų – 300 min. ėjimo, bėgimo, darbo sode per savaitę. Taip pat reikėtų nepamiršti du kartus per savaitę jėgos ar ištvermės treniruočių raumenų lavinimui ir rytinės mankštos.
Būtina sąlyga – daryti viską savo noru. “, – šypsosi kineziterapijos meistrė A. Orientienė.
Aktyvus gyvenimo būdas – tarsi investicija į savo gerovę, kuri su laiku atsiperka stipresniu kūnu, lengvesniais judesiais ir geresne savijauta. Svarbiausia – atrasti judėjimo formą, kuri teiktų džiaugsmą, ir nepamiršti pasitarti su specialistais, ypač jei kyla sveikatos problemų. Kiekvienas žmogus, nepriklausomai nuo amžiaus ar fizinio pasirengimo, gali rasti sau tinkamą būdą būti aktyviam. Judėkime, rūpinkimės savo kūnu ir mėgaukimės sveikesniu gyvenimu!
