Vasario iššūkiai – tamsu, šalta ir puola ligos: kaip pasirūpinti savo emocine pusiausvyra?
Vasario mėnuo – kai kuriems tai gali būti vienas sudėtingiausių laikotarpių metuose. Žiemos šaltis ir tamsa jau spėjo išvarginti daugelį, o nuolatiniai peršalimo ligų maratonai silpnina ne tik imunitetą, bet ir emocinę pusiausvyrą. Šiuo metu žmonės dažnai jaučiasi pervargę, emociškai išsekę ir praradę motyvaciją. Todėl „Eurovaistinės“ vaistininkė Aistė Vaicekauskaitė dalijasi patarimais, kaip galime susidoroti su šaltuoju metų laiku ir pasirūpinti savo visapuse sveikata.
Tamsa ir šaltis: kaip tai veikia mūsų nuotaiką?
„Tamsios žiemos dienos yra tikras iššūkis emocinei sveikatai. Natūralios dienos šviesos trūkumas mažina serotonino – laimės hormono – gamybą smegenyse, todėl žmonės dažnai jaučiasi prislėgti ar liūdni. Be to, nuolatinė tamsa trikdo miego ritmą, nes organizmas gamina daugiau melatonino – hormono, atsakingo už miegą. Todėl kyla nuolatinis mieguistumas ir energijos stygius“, – pasakoja vaistininkė A. Vaicekauskaitė.
Pasak jos, emocinei pusiausvyrai įtaką daro ir šalčio poveikis: „Šaltis verčia organizmą išnaudoti daugiau energijos, kad palaikytų normalią kūno temperatūrą, kas dar labiau sekina jėgas. Kai kūnas pervargsta, o nuotaika pablogėja, gali atsirasti emocinio perdegimo jausmas.“
Puolančios ligos veikia mūsų emocinę pusiausvyrą
Vaistininkė pasakoja, kad peršalimo ligos ne tik iš išmuša iš įprastos rutinos vėžių, bet ir neigiamai veikia emocinę sveikatą, ypatingai kai ligos nuolat atsikartoja.
„Kai organizmas kovoja su infekcijomis, jis išnaudoja daug energijos, todėl jaučiamės išsekę ir praradę jėgas. Tuomet galime susidurti su pervargimo jausmu, dirglumu ar net apatija. Mokslininkai pabrėžia, kad nusilpusi imuninė sistema tiesiogiai veikia smegenų veiklą, o uždegiminiai procesai organizme gali daryti įtaką nuotaikų svyravimams“, – pasakoja „Eurovaistinės“ vaistininkė A. Vaicekauskaitė.
Kitaip tariant, fizinės ligos ir emocinė savijauta yra glaudžiai susijusios – rūpinantis viena, gali pagerėti ir kita.
Vitaminai, kurie gali padėti pagerinti emocinę savijautą
Vaistininkė teigia, kad norint išlaikyti gerą emocinę savijautą, svarbu įtraukti tam tikrus vitaminus ir maistines medžiagas į savo kasdienę mitybą.
„Vitaminas D yra ypač svarbus žiemą, nes jo trūkumas gali būti susijęs su prasta nuotaika ir nusilpusiu imunitetu. Šį vitaminą galima pasisavinti tiek maisto papildų pavidalu, tiek iš maisto produktų, tokių kaip riebi žuvis ar kiaušiniai“, – pasakoja vaistininkė A. Vaicekauskaitė.
Pasak vaistininkės, magnis yra dar viena svarbi medžiaga, kuri padeda palaikyti nervų sistemos veiklą bei taip sumažinti stresą ir įtampą. Šio mineralo galima rasti riešutuose, sėklose bei žaliose lapinėse daržovėse.
„B grupės vitaminai, ypač B6 ir B12, stiprina nervų sistemą ir padeda kovoti su nuovargiu bei dirglumu. Šių vitaminų gausu mėsoje, pieno ir viso grūdo produktuose. Ir, žinoma, nepamirškite antioksidantų, tokių kaip vitaminas C ar cinkas. Jie ne tik stiprina imuninę sistemą, bet ir mažina uždegiminius procesus, galinčius turėti įtakos emocinei sveikatai“, – sako A. Vaicekauskaitė.
Vaistininkė teigia, kad pakankamai antioksidantų galima gauti iš augalinės kilmės maisto produktų, todėl svarbu pasirūpinti, kad mityba būtų subalansuota ir joje netrūktų daržovių bei vaisių įvairovės.
Papildomai patarimai emocijai savijautai gerinti
Norintiems pagerinti emocinę būseną, vaistininkė pataria ne tik tinkamai maitintis, bet ir puoselėti teigiamus kasdienius įpročius.
Reguliarus fizinis aktyvumas – net ir lengvas pasivaikščiojimas ar tempimo pratimai, padeda išskirti endorfinus (laimės hormonus), kurie natūraliai gali pagerinti nuotaiką ir sumažinti streso lygį.
Meditacija ir kvėpavimo pratimai – tai efektyvūs būdai sumažinti įtampą ir atstatyti vidinę pusiausvyrą. Giliai kvėpuojant mažėja streso hormonų kiekis, o dėmesio sutelkimas į kvėpavimą padeda atsipalaiduoti ir pasijusti ramesniam.
Bendravimas su artimais žmonėmis – net ir trumpas pokalbis gali padėti sumažinti vienatvės jausmą ir atnešti daugiau džiaugsmo į kasdienybę. Žmogaus prigimtis yra sociali, todėl net ir paprasti bendravimo momentai turi galingą teigiamą poveikį nuotaikai.
Šilti ritualai – tai gali būti arbatos puodelis su mėgstama knyga ar karšta vonia. Tokios akimirkos leidžia atsipalaiduoti ir sukurti jaukumo jausmą, kuris kompensuoja žiemos žalčio sukeltą diskomfortą.
Laikas sau – skirkite laiko veikloms, kurios suteikia džiaugsmo ir leidžia atsitraukti nuo kasdienės rutinos. Tai gali būti mėgstamas hobis, pasivaikščiojimas gamtoje, piešimas ar tiesiog rami akimirka su savimi. Šios akimirkos padeda atkurti emocinę pusiausvyrą, mažina įtampą ir skatina pozityvesnį požiūrį į kasdienius iššūkius
„Žiema nebūtinai turi būti liūdesio ir nuovargio metas. Skirdami daugiau dėmesio savo fizinei ir emocinei sveikatai, galime ne tik sustiprinti organizmą, bet ir išmokti mėgautis šaltojo sezono teikiamais malonumais. Rūpestis savimi – tai mažų, bet svarbių žingsnių rinkinys, kuris gali reikšmingai pagerinti gyvenimo kokybę net ir tamsiausiomis dienomis“, – apibendrina vaistininkė.
Kaip emocinė sveikata atsispindi išvaizdoje? Ženklai, kurių nereikėtų ignoruoti
Emocinė sveikata daro didelę įtaką mūsų gyvenimo kokybei, tačiau ar kada susimąstėte, kaip ji veikia išvaizdą? Stresas, nuovargis, nerimas – tai vidinės būsenos apie kurias gali išduoti pakitusios odos, plaukų ir nagų būklės. „Eurovaistinės“ vaistininkė Aistė Vaicekauskaitė įvardija, kokie pirmieji požymiai išduoda apie suprastėjusią emocinę sveikatą, bei kaip su jais atsisveikinti.
Neigiamos emocijos mūsų veide
„Mūsų emocinė būsena gali tiesiogiai atsispindėti veide. Stresas ir nerimas skatina kortizolio, dar kitaip vadinamo streso hormonu, gamybą. Šis hormonas gali sutrikdyti odos drėgmės balansą bei sukelti uždegiminius procesus. Dėl to dažnai atsiranda spuogai, odos paraudimas, pleiskanojimas“, – pasakoja vaistininkė A. Vaicekauskaitė.
Ji priduria, kad ilgalaikis stresas taip pat gali prisidėti prie priešlaikinio raukšlių formavimosi. Tuo tarpu miego trūkumas, neretai lydintis emocinius iššūkius, gali nulemti patamsėjusius paakius ir pablankusią veido odos spalvą.
Emocinė savijauta veikia ne tik odą
„Ilgalaikis stresas gali sutrikdyti plaukų augimo ciklą, todėl jie gali pradėti slinkti didesniais kiekiais nei įprastai. Be to, streso metu organizmui tampa sunkiau įsisavinti maistines medžiagas, dėl ko plaukai ilgainiui tampa silpnesni, sausi, praradę žvilgesį, o galvos oda ima pleiskanoti“, – pasakoja vaistininkė A. Vaicekauskaitė.
Anot vaistininkės, nagai – tai dar viena kūno vieta, kurioje gali pasimatyti suprastėjusi emocinė sveikata.
„Ilgalaikis stresas ir netinkama mityba gali lemti nagų trapumą, sluoksniavimąsi ar net baltų dėmelių atsiradimą. Taip pat emocinė įtampa dažnai prisideda prie nesąmoningo nagų kramtymo, kuris ne tik pažeidžia nagus, bet ir gali sukelti odelių uždegimą“, – pasakoja A. Vaicekauskaitė.
Kaip pasirūpinti vidine pusiausvyra ir išvaizda?
Hialurono rūgštis – priemonės su hialurono rūgštimi švelniai valo ir drėkina odą.
Niacinamido rūgštis – priemonės su niacinamido rūgštimi gali padėti mažinti išsiplėtusias poras bei senėjimo požymius, tokius kaip netolygus odos atspalvis, paraudimas, sausumas ir odos švytėjimo trūkumas.
Keratinas – plaukų priemonės su keratinu gali padėti atstatyti pažeistus plaukus, apsaugoti nuo galiukų skilinėjimo.
Omega-3 riebalų rūgštys – gali sumažinti uždegiminius procesus organizme, o tai teigiamai veikia odą ir plaukus.
Biotinas – žinomas kaip grožio vitaminas, stiprina plaukus ir nagus. Jo galima rasti kiaušiniuose ir migdoluose.
Cinkas – padeda palaikyti normalią odos, nagų ir plaukų būklę. Jo šaltiniai: austrės, jautiena, moliūgų sėklos, avinžirniai.
Selenas – palaikyti normalią plaukų ir nagų būklę. Jo galima pasisavinti iš tuno, vištienos, kiaušinių.
„Emocinė sveikata yra neatsiejama nuo mūsų išvaizdos. Sveika oda, stiprūs plaukai ir nagai – tai organizmo balanso rezultatas. Nepamirškime, kad grožis prasideda nuo rūpinimosi savimi – tiek emocine, tiek fizine sveikata. Laikas sustoti, įsiklausyti į savo kūną ir atrasti būdus, kaip išlaikyti vidinę harmoniją net ir sudėtingiausiais gyvenimo momentais“, – teigia vaistininkė A. Vaicekauskaitė.
