Omega-3 riebalų rūgštys vienos svarbiausių organizmo statybinių medžiagų, dar kitaip vadinamos nepakeičiamomis riebalų rūgštimis. Mūsų organizmas pats šių rūgščių nesintetina, todėl jų reikėtų vartoti papildomai.
Klinikinių tyrimų duomenimis įrodyta, jog omega-3 eikozapentaeninės (EPR) ir dokozaheksaeninės (DHR) riebalų rūgštys yra svarbios normaliai širdies ir smegenų veiklai, taip pat padeda išsaugoti normalų regėjimą*. [1]
Omega-3 riebalų rūgštys yra centrinės nervų sistemos ląstelių struktūrinė dalis. Dėl šios priežasties pakankamas EPR ir DHR riebalų rūgščių kiekis padeda palaikyti smegenų vystymąsi ir normalią jų funkciją.
Moksliniais tyrimais pagrįsta nauda [2]
Į žmogaus kraują patekusios omega-3 polinesočiosios riebiosios rūgštys gali pagyvenusiems žmonėms sumažinti nedidelių smegenų infarktų ir kitokių smegenų sutrikimų tikimybę. JAV atliekant nacionalinį širdies sveikatos tyrimą, atliekant magnetinio rezonanso tyrimus, 2313-kai programos dalyvių iš 3660, kurių amžius buvo 65 ar vyresni, buvo nustatyti tylieji smegenų infarktai. Tai nedideli smegenų pažeidimai, kurie gali lemti mąstymo funkcijų sutrikimus.
Tokie tyrimai 2313-kai programos dalyvių buvo pakartoti po penkerių metų. Šiuo tyrimu nustatyta, kad daug omega-3 riebalų rūgščių kraujyje turėjusiems asmenims tikimybė patirti nedidelius smegenų infarktus buvo maždaug 40 proc. mažesnė nei tiems, kas omega-3 rūgščių turėjo mažiausiai.
„Dabartinio tyrimo rezultatai išplėtoja mūsų anksčiau gautus duomenis, kad omega-3 vartojimas susijęs su mažesne neklinikinių infarktų tikimybe ir geresne baltosios medžiagos būsena“, – rašo mokslininkai, kuriems vadovavo dr. Jyrki Virtanen iš Rytų Suomijos universiteto. Naudos žmogui suteikia omega-3 sudėtyje esančios polinesočiosios ilgos grandinės eikozapenteno (EPR) ir dokozahekseno (DHR) riebalų rūgštys.
Kiek mums reikia omega-3?
Europos Sąjungoje šių rūgščių tikslios rekomenduojamos paros normos nėra nustatytos. Įvairiose šalyse rekomenduojamas suvartoti omega-3 riebalų rūgščių kiekis skirtingas – nuo 0,5 iki 2 % bendro paros energijos poreikio, o tai atitinka nuo 0,5 g iki 2,5 g omega-3 riebalų rūgščių per dieną.
Pastaraisiais dešimtmečiais mitybos specialistai susirūpinę, kad vis daugiau suvartojama maisto, kuriame gausu omega-6 riebalų rūgščių ir per mažai omega-3 riebalų rūgščių. Santykis tarp šių riebalų rūgščių atskiruose maisto produktuose neretai siekia 10:1–20:1. Nenormalus omega-3 ir omega-6 riebalų rūgščių santykis (t. y. valgydami daugiau omega-6 ir mažiau omega-3 rūgščių) yra susijęs su kraujagyslių membranų lipidų sudėties pokyčiais ir padidėjusia tikimybe susirgti ateroskleroze ir uždegiminėmis ligomis. Kadangi abiejų grupių riebalų rūgščių apykaitai reikia tų pačių fermentų, tarp jų atsiranda konkurencija. Omega-6 riebalų rūgščių perteklius trukdo omega-3 riebalų rūgščių apykaitai ir neleidžia jų įsisavinti. Geriausias omega-6 ir omega-3 riebalų rūgščių santykis yra 5:1.
Kokie yra omega-3 šaltiniai?
Alfa linoleno (omega-3) rūgšties turi:
sėmenų, rapsų, sojų aliejus, žalialapiai augalai;
jūros žuvų ir kitų jūros gyvūnų taukuose;
- krilių taukai.
Kriliai: kas jie?
Antarkties vandenyne, kuris laikomas šalčiausiu ir švariausiu planetoje, nes laivyba ten menkai vykdoma, gyvena maži, į krevetę panašūs vėžiagyviai – kriliai. Šie vėžiagyviai minta mikroskopiniais dumbliais, kurie gamina omega-3 riebalų rūgštis, todėl patys kriliai yra laikomi vienu iš geriausių, veiksmingiausių ir prieinamiausių omega-3 riebalų rūgščių šaltinių, iš kurių gaminami krilių taukai. Šie vėžiagyviai sudaro didžiausią vandenyno biomasę, tad jų nereikia auginti dirbtinai.
Omega-3 riebalų rūgščių turi ne tik krilių taukai, bet kodėl reikėtų rinktis juos?
1. Geriau pasisavinama omega-3 forma. Klinikiniais tyrimais įrodyta, kad krilių taukų sudėtyje esanti omega-3 fosfolipidinė forma yra efektyvesnė nei trigliceridinė, esanti žuvų taukuose ir augalinės kilmės aliejuose. Kadangi žmogaus kūno ląstelių membranos sandara yra fosfolipidinė, omega-3 iš krilių taukų pasisavinama kur kas geriau.
2. Turi stipraus antioksidanto – astaksantino. Krilių taukuose yra natūraliai stipraus antioksidanto – astaksantino. Astaksantinas veikia kaip natūralus konservantas, kuris saugo krilių taukus nuo oksidacijos ir ilgą laiką padeda išlaikyti juos tinkamus vartoti. Krilių taukai paprastai tinkami vartoti apie 18 mėn. Žuvų taukai be papildomų priedų ir konservantų, dažniausiai tinkami naudoti iki 3 mėn.
3. Ypač švarūs. Kriliai gaudomi švariausiame pasaulio vandenyne, todėl jie nekaupia savyje toksinių medžiagų, cheminių teršalų ir sunkiųjų metalų.
4. Nėra blogo poskonio. Krilių taukai neturi blogo poskonio, todėl juos galima vartoti nevalgius. Jungtinėje Karalystėje atliktos apklausos rezultatai rodo, kad daugiausia apklaustųjų žuvų taukus nustojo vartoti būtent dėl blogo poskonio (žr. 1 diagramą).**[3]
5. Itin maža kapsulė, todėl ją patogu vartoti.[4]
1 diagrama. Apklausa apie žuvų taukų vartojimą.
[1] * Teigiamas poveikis pasireiškia per parą suvartojant 250 mg EPR ir DHR.
[2] Tyrimo ataskaitą paskelbė Journal of the American Heart Association, praneša sciencedaily.com.
[3] ** Šaltinis: tyrimą atliko Jungtinės Karalystės mokslininkų – tyrėjų grupė ir AKBM (2012).
[4] Straipsnis parengtas remiantis klinikinių tyrimų apžvalga:The Power of Phospholipids: The Superior Source of Omega-3s, Oslo, Norway.
