Mikrofloros reikšmė mūsų sveikatai
Pastaruoju metu vis daugiau kalbama apie žarnyno būklę ir jo reikšmę sveikatai. Bakterijų mūsų organizme yra daugiau nei ląstelių, jos saugo net šimtą kartų daugiau genetinės informacijos nei ląstelės.
Mikrofloros sudėtis priklauso nuo to, kur žmogus gyvena, ką valgo, ar yra fiziškai aktyvus. Daugiausia bakterijų aptinkama storajame žarnyne, stemplėje ir burnoje. Jos skirstomos į gerąsias ir blogąsias. Gerosios bakterijos nesukelia ligų, bet atvirkščiai – minta arba skaido nesuvirškintus maisto likučius, saugo žarnyną nuo blogųjų bakterijų, sintetina vitaminus ir t. t. Blogosios bakterijos maitinasi žmogaus audiniais, taip kenkdamos organizmui. Be gerųjų ir blogųjų bakterijų, kiekvieno žmogaus žarnyne yra tik jo mikrofloroje gyvenančių unikalių bakterijų, neaptinkamų niekur kitur. Tad kiekvieno žmogaus mikroflora yra tarsi piršto antspaudas – unikali ir nepakartojama.
Mikrofloros reikšmė mūsų sveikatai yra neabejotina. Būtent nuo jos būklės priklauso žarnyno veikla, imunitetas (žarnyne formuojasi apie 60 % imuninių ląstelių), nervų sistemos būklė ir kt.
Probiotikai ir jų gyvybingumas
Probiotikai (probiotics) yra gyvi organizmai, vadinami gerosiomis bakterijomis. Probiotikais laikomos bifidobakterijos, laktobakterijos, propionobakterijos ir kt. bakterijos, aptinkamos žmogaus žarnyne. Šie mikroorganizmai yra naudingi žarnynui ir kovoja su kenkėjais. Natūraliai probiotikų gauti galima iš raugintų daržovių, kefyro, varškės, pieno ir kitų panašių natūralių produktų.
Kadangi probiotikai yra gyvi organizmai, jie – viena jautriausių maisto papildų rūšių ir yra veiksmingi, tik jei žarnyną pasiekia gyvi. Kaip žinia, daugelis bakterijų itin jautrios temperatūrai ir probiotikai – ne išimtis. Optimali temperatūra probiotikams laikyti yra nuo +1 iki +20 °C. Tiesa, tai nereiškia, jog patekę į aukštesnę temperatūrą probiotikai iš karto žus. Būdami rekomenduojamoje temperatūroje, jie ilgiau išliks gyvybingi ir efektyvūs. Probiotikai taip pat „nemėgsta“ saulės spindulių ir deguonies. Siekiant, kad jie išliktų veiksmingiausi, patartina juos laikyti šaldytuve, originalioje pakuotėje.
Kontroliuoti tinkamą probiotikų laikymą namuose nėra sudėtinga. Daugiau klausimų kelia jų transportavimas ir laikymas pardavimo vietose. Kelionė saulės įkaitiname sunkvežimyje ar ilgas stovėjimas vaistinės lentynoje gali pakenkti maisto papildams.
Kadangi probiotikais vadinami gyvi sutvėrimai, mums labai svarbu, kad jie patektų į žarnyną. Taip pat svarbu, kad jie pradėtų veikti plonajame žarnyne, į kurį gali patekti pro virškinamąjį traktą. Skrandis gamina druskos rūgštį, rūgštingumas yra didelis, kad atliktų savo funkciją ir „sumažintų“ bakterijų kiekį, esantį maiste. Taigi probiotikai gali žūti skrandyje, o vėliau ir žarnyno pradžioje, kur yra didelė koncentracija tulžies rūgščių.
Kas yra sporabiotikai?
Sporabiotikai (sporebiotics), kaip ir probiotikai, yra gerosios bakterijos, kilusios iš Bacillus genties. Šiai šeimai priklauso Bacillus Coagulans, Bacillus Subtilis, Bacillus Licheniformis, Bacillus Indicus ir Bacillus Clausii gerosios bakterijos. Jos turi unikalią savybę – patekusios į nepalankią aplinką (pavyzdžiui, rūgštį, druskas), užsidaro sporoje, t. y. pasidengia natūraliu apvalkalu ir tarsi apsiginklavusios šarvais apsaugo bakterijų branduolius nuo neigiamo aplinkos poveikio, o pasiekusios maistingą aplinką – vėl atsidaro. Dėl šios savybės kilo pavadinimas sporabiotikai (sporebiotics ): spore + biotics – probiotikai, formuojantys sporas.
Sporabiotikai ypatingi tuo, kad netinkamom sąlygom nežūsta, skirtingai nei probiotikai, bet tampa sporomis, apsaugotoms nuo žalingo poveikio. Sporos nepalankioje terpėje pereina į anabiozės būklę, o kai pakliūna į terpę, kurioje yra gliukozės ir aminorūgščių, iš sporos išsilukštena bakterija, kuri pradeda gyventi ir daugintis. Būtent tokia palanki terpė ir yra plonasis žarnynas.
Dar sporabiotikai išsiskiria tuo, kad gamina įvairias kitas medžiagas. Baccilus subtilis gamina vitaminus B2, B6, B12 ir didelį kiekį K2, kuris svarbus krešėjimo sistemai.
Kas yra prebiotikai?
Prebiotikai yra nevirškinami angliavandeniai, kurie maitina gerąsias bakterijas, gyvenančias mūsų organizme. Kitaip tariant, šis gerųjų bakterijų maistas padeda joms greičiau prisitaikyti organizme, klestėti ir neleisti išsikeroti blogosioms bakterijoms. Prebiotikų galime gauti ir su kai kuriais maisto produktais: bananais, šparagais, smidrais ar česnakais.
Sporabiotikai, skirti konkrečiai problemai spręsti
Sporabiotikai, kartu su prebiotikais: artišoku, sidabražole ar imbieru ne tik papildo mikrobiotą gyvybingosiomis bakterijomis, bet ir sprendžia tam tikrą problemą.
Imbieras – pripažintas antiemetikas: mažina pykinimą, pilvo pūtimą, stimuliuoja skrandžio motoriką.
Artišokas – svarbios maisto skaidulos inulino šaltinis. Artišokas mažina cholesterolio kiekį kraujyje, apsaugo kepenis nuo žalingo poveikio (pvz., vartojant vaistus) bei skatina tulžies gamybą.
Miškinė sidabražolė pasižymi antiseptiniu poveikiu.
Maisto papildus su sporabiotikais ir prebiotikais rekomenduojama gerti vartojant antibiotikus (bent 2–3 val. po antibiotikų vartojimo) ir po jų kurso, esant disbakteriozei (kai blogųjų bakterijų kiekis viršija gerųjų), taip pat rekomenduojama vartoti ir profilaktiškai.
