Ką tik prasidėjo vienas gražiausių metų laikų – pavasaris. Tačiau būtent dabar žmogaus organizmas susiduria su nelengvu iššūkiu. Šaltojo sezono metu organizmui padaryta žala darosi aiškiai matoma: žmonės neretai pradeda skųstis nusilpusiu imunitetu, padažnėjusiomis peršalimo ligomis, nuovargiu, mieguistumu, vangumu, prasta nuotaika, sausa ir šerpetojančia oda, pablogėjusiu regėjimu. Šių nemalonių simptomų priežastis paprastai yra šviežių vaisių bei daržovių trūkumas žiemą ir ligos, susilpninusios organizmo funkcijas.
Norint gauti visus reikalingus elementus ir palaikyti optimalią vitaminų pusiausvyrą, šaltuoju metų sezonu esamos maisto produktų pasiūlos, deja, nepakanka. Todėl išsekęs organizmas pavasarį mums siunčia įvairius signalus, prašydamas pasirūpinti juo. Kaip tuos signalus atpažinti ir kaip rūpintis savimi pavasarį, pasakoja „Eurovaistinės“ vaistininkė Rasa Jakštienė.
Vartokite kuo daugiau vitaminų
Tai vienas populiariausių būdų, padedančių sustiprinti imunitetą ir atgauti jėgas po žiemos sezono. Negalima išskirti vienos konkrečios vitaminų grupės, rekomenduotinos kaip „panacėjos“ imunitetui stiprinti. Žmogaus organizmui būtinas visas kompleksas vitaminų ir mineralinių medžiagų. Kiekvieno poreikiai skirtingi, todėl renkantis vitaminus ar maisto papildus būtina atsižvelgti į individualų racioną, mitybos įpročius, nustatytas ligas, rizikos veiksnius ir kitus aspektus.
Tokiu metu viena pagrindinių mitybos taisyklių – šviežios pavasario daržovės: svogūnų laiškai, salotų lapai, špinatai, ridikėliai ir kt. Tai vienas geriausių vitaminų šaltinių. Žinoma, nereikėtų pamiršti šviežių citrusinių vaisių.Pavasarį maistas turi būti gerokai lengvesnis. Iš valgiaraščio patartina išbraukti tokius sočius patiekalus kaip balandėliai, plovas, bulviniai ir miltiniai blynai su įdaru. Geriau rinktis liesos mėsos, žuvų patiekalus.
Mes, lietuviai, nuolat jaučiame saulės, kuri yra svarbus vitamino D šaltinis, stygių. Puikiai žinome klasikinį vitamino D poveikį kauliniam audiniui, bet vis dažniau kalbama ir apie jo, kaip gyvybiškai būtino žmogaus organizmo normalią fiziologiją palaikančio elemento, vaidmenį, uždegimus malšinantį poveikį. Vitamino D stoka siejama su hipertenzijos, širdies ir kraujagyslių, viršutinių kvėpavimo takų, autoimuninių ir kitų ligų išsivystymo rizika.
Į gerokai per žiemą išsekusias vitamino D atsargas jautriai reaguoja mūsų didžiausias organas – oda. Būtent dėl to ji atrodo sausa, negyvybinga ir papilkėjusi. Pavasarį, kai oras itin permainingas, labai svarbu drėkinti ir apsaugoti odą, nes pučiant vėjui oda prasčiau aprūpinama krauju ir gali išsausėti, imti šerpetoti. Vos pasirodžius pirmiesiems saulės spinduliams, labai svarbu naudoti dieninį kremą su UV filtru, nes saulės spinduliai – pagrindinė ankstyvo odos senėjimo priežastis.
Kad veido odos spalva būtų sveika, graži ir nesusidarytų raukšlės, patartina naudoti priemones, kurios spartina odos ląstelių atsinaujinimą ir taip pagerina odos gebėjimą išlaikyti drėgmę. Atsinaujinęs epidermis sugrąžins pavargusiai odai buvusią spalvą, atsparumą ir jaunatvišką išvaizdą. Taip pat tinka kremai, kurių sudėtyje yra vitamino E: jis apsaugo odą nuo UV spindulių ir yra antioksidantas, sumažinantis neigiamą laisvųjų radikalų poveikį. Vitaminai E, A, C ir B5 apsaugo odą nuo permainingo oro (nepastovios temperatūros), pagerina kraujo mikrocirkuliaciją odoje ir metabolizmą. Įvairūs maistingi aliejai, baltymai, ceramidai ir veikliosios medžiagos, skatinančios kolageno gamybą, hialurono rūgštis didina odos atsparumą žalingam aplinkos poveikiui.
Svarbu tinkamai maitintis
Atėjus pavasariui, dauguma žmonių nori sustiprinti visą organizmą, svajoja apie energijos antplūdį ir nereikalingų kilogramų atsikratymą. Kai kurie mėgina išvalyti organizmą. Tačiau svarbu prisiminti, kad mums būdinga unikali savaiminio apsivalymo sistema. Kepenys sugeba neutralizuoti žalingus junginius, o inkstai pašalina juos iš organizmo. Maža to, kenksmingos medžiagos iš organizmo šalinamos per odą ir iškvepiant orą. Tad mūsų kūnas valosi nuolat. Tačiau tam, kad palaikytume šiuos procesus, reikia sveikai ir harmoningai gyventi: taisyklingai maitintis ir nepamiršti fizinio aktyvumo. Deja, šiuolaikinis tempas ne visada leidžia pasirinkti tokį gyvenimo būdą. Tad tenka pasitelkti savaiminio valymosi procesų stimuliavimo būdus.
Svarbu nesigriebti radikalių valymo būdų – badavimo ar griežtų dietų. Organizmui tai kelia stresą. Smarkiai sumažinus maisto kiekį, sutrinka ląstelių aprūpinimas gliukoze, o tai skatina gamintis žalingus junginius. Dėl to kenčia juos apdorojantys inkstai ir kepenys. Pati svarbiausia efektyvaus valymosi mechanizmo sąlyga – taisyklinga mityba. Specialistai vieningai sutaria, kad maisto racionas turi būti įvairus. Jį turėtų sudaryti daržovės, vaisiai, dribsniai, ankštinės daržovės, taip pat gyvūninės ir augalinės kilmės baltymai.
Maisto piramidėse matyti, kad vienas kertinių sveikos mitybos principų yra mineralinis vanduo. Kasdien reikėtų išgerti maždaug 1,5 l skysčių, nes visoms cheminėms reakcijoms ir naudingosioms medžiagoms pasisavinti būtinas vanduo. Specialistai rekomenduoja gerti gazuotą mineralinį vandenį su soda (natrio bikarbonatu), nes šis padeda kepenims bei inkstams pašalinti žalingas medžiagas ir atkurti organizme natūralią mineralų pusiausvyrą. Taigi nepamirškime, kad mums kasdien reikia fizinio aktyvumo, niekada neaukokime miego ir režimo, venkime streso ir mūsų organizmas bus pasiruošęs bet kokiems gyvenimo ir gamtos iššūkiams.
