Medos Jonaitytės kelias į mados pasaulį buvo atsitiktinis, tačiau jis sėkmingai tęsiasi iki šiol. Tiesa, ji savęs jau nebevadintų „modeliu“, greičiau – „kviestiniu modeliu“. Užtat dabar jaunoms perspektyvioms merginoms Meda pati tiesia kelią į tarptautinę karjerą. Du kartus per metus ji su kolegomis išvažiuoja į „turą po Lietuvą“, kur ieško naujų veidų.
Šios moters grožio standartai yra ypatingi ir nebanalūs. Meda turi akį asmenybėms, kurios gali patraukti, ir neretai sulaukia skambiausių pasaulio mados vardų dėmesio. Vis dėlto buvimas mados industrijoje suformavo ne tik gerą moters skonį, bet ir įpročius, kurie be didesnių papildomų pastangų leidžia jai mėgautis branda jauname ir sveikame kūne.
Kūno priežiūros bagaže: naktinis ir dieninis kremai, paakių kremas ir kūnui tinkantis pienelis.
Silpnoji pusė: plaukams skiria mažiausiai dėmesio, tačiau sąmoningai, nes jai daug labiau patinka nerūpestingai pasivėlę nei lygūs ir glotnūs plaukai.
Stiprioji pusė: sveikos mitybos įpročiai atėjo iš šeimos. Be to, jos pačios valgymo ypatumai – viena iš geros moters figūros paslapčių.
Kaip sugalvojai tapti modeliu, kai devyniasdešimtųjų viduryje Lietuvoje turbūt net nebuvo susiformavusi modelių industrija?
Lydėjau draugę į atranką ir mane pastebėjo. Ne, ne toks buvo mano kelias į mados pasaulį (juokiasi). Tiesiog ėjau Pilies gatve Vilniuje ir mane sustabdė. Tuo metu vyko pirmasis mados festivalis „En Vogue“, o Vilniaus modelių namuose trūko modelių. Tiesa, prieš tai mama mane buvo nusiuntusi į „Elite Model Look“ konkursą. Ji pergyveno, kad aš pergyvenu dėl savo kūno, t. y. lieknumo ir ūgio. Tuo metu buvau itin savimi nepasitikintis žmogus. Pamenu, tame konkurse pirmą kartą iš arti pamačiau Renatą Mikailionytę, kuri tuo metu buvo išrinkta pirmuoju Lietuvos topmodeliu.
Kas tave užkabino, kad likai mados pasaulyje?
Kai kuriems žmonėms nuo pat pradžių modeliavimas yra tiesiog pinigų šaltinis ir jie net nebando susirinkti pridėtinės vertės. Mane iš esmės domino ir tebedomina taikomasis menas, todėl mados užkulisiai mane motyvavo tęsti modelio karjerą. Aš netgi sakyčiau, kad tas praėjimas podiumu man buvo kažkas, ką yra būtina padaryti, o pats viso to grožis ir esmė vyksta užkulisiuose.
Kas tau yra moters grožis ir kada jautiesi gražiausia?
Grožis moters pasaulyje yra kompleksinis: išvaizda, stiliaus pojūtis, judesys, transliuojamas turinys. O aš sau pati gražiausia jaučiuosi, kai išsimiegu. Kalbant apie žmogaus grožį, miegas yra vienas svarbiausių dalykų.
O jeigu kalbėtume apie fizinį grožį? Juk merginų tarptautinei modelio karjerai ieškai iš visos Lietuvos...
Šiuo klausimu esu šiek tiek sugadinta ir kartu treniruota ieškoti išskirtinių, įdomesnių tipažų, skirtų mados industrijai. Manęs nejaudina komercinis grožis. Aš suprantu, kodėl tai yra gražu, galiu su malonumu į tokį grožį žiūrėti, tačiau man asmeniškai yra įdomūs charakteringi tipažai. Jie dažniausiai nėra priimtini visiems.
Sukiesi tarp jaunų merginų, kaip manai, ar tai tau pačiai padeda išlikti jaunatviškai?
Pirmiausia, tai ačiū už komplimentą (šypsosi). Manau, kad tai susiję su mažais gyvenimo stebuklais. Man be galo patinka stebėti, kaip aš keičiuosi, kaip pereinu iš vieno gyvenimo etapo į kitą. Manau, kad tai suteikia daug džiaugsmo ir jėgų. Be to, esu godi įspūdžiams. Man patinka atrasti. Pavyzdžiui, kalbant apie muziką, nesuprantu, kai žmonės prisiriša prie muzikos ir klauso tų pačių dainų metai iš metų. Man patinka ieškoti naujienų. To, ko dar negirdėjau ir kas mane stebina.
Esi šiek tiek maištautoja?
Turbūt nuo vaikystės yra išlikęs noras elgtis priešingai nei didžiajai daliai žmonių. Pavyzdžiui, jeigu tuo metu madinga atverti savo privalumus, apsinuoginti, tai aš, atvirkščiai, noriu užsidengti.
Ar jaunystės kultas tau patrauklus?
Jaunystė yra labai žavus etapas, tačiau aš, pavyzdžiui, nenorėčiau į ją grįžti. Jaunystė yra laikas, kai padarai daugiausia klaidų, kai viską išgyveni per stipriai. Tiesa, taip ir turi būti. Tačiau man tai kainavo labai daug pastangų, todėl labai džiaugiuosi, kad ji praėjo.
Ar buvimas modeliu reiškia, kad iki šiol laikaisi dietų ir ypatingai prižiūri kūną?
Buvimas modeliu nuo pat pradžių suformuoja tam tikrus įpročius. Tačiau mano mitybos įpročiai nepasikeitė nuo vaikystės. Tiesa, tuo metu jie skambėjo klaikiai. Tačiau dabartinių mokslinių išvadų teigimu – jie netgi labai teisingi. Aš produktus valgydavau atskirai, man būdavo neįmanoma įkišti riebaus maisto, pieno produktų išvis nemėgau, o mėsos, išskyrus paukštieną ir jautieną, nevalgau. Be to, veikia ir genai bei šeimos įtaka.
Ir nori pasakyti, kad neturi silpnybių?
Saldumymai yra mano silpna vieta, tačiau išmokau tai kontroliuoti. Kai pastebiu, kad beprotiškai noriu kažko saldaus, suprantu, kad tai yra paprasčiausia priklausomybė. Todėl, kai taip atsitinka pradedu su tuo dirbti. Vietoj šokolado mano mitybos racione atsiranda natūralios fruktozės produktai. Pavyzdžiui, datulės, tačiau tik ekologiškos. Datulės iš prekybos centrų dažniausiai yra mirkytos cukruje ir jos yra daug kartų saldesnės nei natūralios.
Kaip manai, iš kur atėjo ta natūralizmo ir ekologizmo banga?
Manau, kad tai yra labai natūralu. Dar tikrai yra daugybė žmonių, kurie gyveno Tarybų Lietuvoje, kai žmonės turėjo daug mažiau galimybių, daug mažiau pasirinkimo. Kai atsirado galimybės pasiekti visą tą sintetiką, kurios anksčiau nebuvo, visiems norėjosi viską išbandyti. O dabar visą tą bangą pasivijo noras vartoti sąmoningai. Išties, kalbant apie ekologiją ir natūralumą, to irgi negalima padauginti. Natūralūs produktai gali alergizuoti, todėl, pavyzdžiui, nesu kosmetikos gaminimo namų sąlygomis šalininkė. Manau, kad tai turi daryti specialistai, kurie žino produktų santykius, savybes ir kokie mišiniai ar kiekiai yra nepavojingi, nealergizuoja, bet atlieka savo funkciją.
Kalbant apie specialistus, ar tau svarbu turėti „savo“ specialistus?
Taip, man iš tiesų patinka turėti savo specialistus skirtingiems gyvenimo atvejams: osteopatas, odontologas, manikiūrininkė ir t. t. Jei jie pakeičia darbo vietą, stengiuosi judėti kartu su jais, o ne prisitaikyti prie naujų atėjusių specialistų. Bent jau man bandymai pakeisti savo atrastus gerus specialistus baigiasi blogai.
O kalbant apie vandenį, tavo nuomone, ar moteriai būtina gerti daug vandens ir kaip jį vartoji pati?
Nekreipiu ypatingo dėmesio į tai, kiek vandens išgeriu. Tiesiog reaguoju į savo organizmą – jei jaučiu, kad noriu, tai ir atsigeriu. Jokiu būdu neprievartauju savęs ir stiklinių neskaičiuoju.
Tuomet grįžkime prie grožio ir pakalbėkime, kokiomis procedūromis lepini savo kūną?
Nesu savęs gražinimo ir procedūrų mėgėja. Pavyzdžiui, jei kelioms dienoms išvykstu į Druskininkus, į SPA procedūras, tai jau antrą dieną mane apima lengvas nerimas. Turiu galvoje, kad pernelyg didelė dozė procedūrų man nepatinka. Man patinka savo išvaizda ir kūnu rūpintis mažomis dozėmis. Tiesa, vienas geriausių prisiminimų iš procedūrų – akupunktūra. Po šios procedūros išties supratau, ką reiškia jaustis gerai. Iki apsilankymo jaučiausi gerai, bet net nesupratau, kad galima jaustis taaaaaaip gerai.
