Cholesterolis – į riebalus panaši medžiaga, esanti visose kūno ląstelėse (tulžyje, kraujyje, smegenyse, kepenyse ir nerviniame audinyje). Cholesterolio kiekio padidėjimas dar vadinamas hipercholesterolemija, arba dislipidemija. Tai vienas pavojingiausių rizikos veiksnių, lemiančių sergamumą širdies kraujagyslių ligomis, nuo kurių miršta daugiau žmonių nei nuo vėžio ar automobilių avarijose.
Cholesterolis – mums gyvybiškai svarbi organizmo riebalų sudėtinė dalis. Iš jų sudarytos ląstelių sienelės, gaminami lytiniai hormonai ir tulžies rūgštys. Cholesterolio perteklius nusėda ant kraujagyslių, jos susiaurėja, sušiurkštėja, atsiranda kraujagyslių sienelių pažeidimų. Taip sutrikdoma kraujotaka ir sukeliamos sunkios ligos: išeminė širdies liga, krūtinės angina, miokardo infarktas, širdies ritmo sutrikimai, dusulys, insultas. Kojų skausmai ar gangrena priklauso nuo pažeistų arterijų vietos.
Cholesterolis kraujyje cirkuliuoja susijungęs su baltymais, sudarydamas lipoproteinų kompleksus. Cholesterolis kraujyje susideda iš kelių frakcijų: MTL (blogojo cholesterolio), DTL (gerojo cholesterolio) ir trigliceridų. Cholesterolis organizme susidaro dviem būdais: gaminamas kepenyse ir gaunamas su maistu. DTL (didelio tankio lipoproteidai) atlieka apsauginį vaidmenį, nešdami cholesterolį iš kraujagyslių sienelių į kepenis. MTL (mažo tankio lipoproteidai) sukelia kraujagyslių pakitimus – jos siaurėja, sustorėja, tampa mažiau elastingos. Ne mažiau svarbus ir MTL ir DTL santykis. Susiaurėjus kraujagyslių spindžiui, organizmas prasčiau aprūpinamas krauju, deguonimi ir kitomis medžiagomis. Tada apkraunama širdis, jai sunkiau pumpuoti kraują. Šiam procesui progresuojant, arterijoms visai užakus, organai neaprūpinami krauju, nustoja funkcionuoti, gali vystytis gyvybei grėsmingos situacijos. Esant daug perteklinio cholesterolio, jis nusėda ant arterijų sienelių ir sudaro aterosklerotinę plokštelę. Iš pradžių jokių simptomų nejaučiama. Liga paprastai paūmėja staiga padidėjus fiziniam krūviui, dėl psichinio streso, staiga šoktelėjus kraujospūdžiui. Cholesterolio kiekis kraujyje gali didėti valgant riebalų turinčio maisto, mažėjant fiziniam aktyvumui. Kartais cholesterolio kiekio padidėjimo priežastis – ligos (cukrinis diabetas), hormonų (kontraceptikų) ar skysčius varančių vaistų vartojimas.
Rekomenduojamas cholesterolio kiekis kraujyje – 5,2 mmol/l. Tyrimais nustatyta: jei cholesterolio kiekis neviršija 5,4–5,8 mmol/l, mirtingumas didėja nesmarkiai, o peržengus 5,8–6,0 ribą, mirtingumas nuo širdies kraujagyslių ligų labai išauga. DTL koncentracija turėtų viršyti 1,2 mmol/l, o MTL koncentracija neturėtų padidėti iki 3,5 mmol/l. Taigi padidėjus lipidų kiekiui kraujyje, reikia susirūpinti sveikata.
Padidėjusį cholesterolio kiekį kraujyje rekomenduojama mažinti didinant fizinį aktyvumą, nuolat sportuojant (bėgimas, pasirinkus tinkamą tempą ir atstumą, „sudegina“ daugiau cholesterolio nei kiti profilaktikos ir gydymo būdai), atsikratant antsvorio, keičiant mitybos įgūdžius, reikia mažinti kraujospūdį, nerūkyti. Maistui vartokite tik liesą mėsą, ją apdorodami nujaustykite riebalus, venkite rūkytos, konservuotos, sūdytos mėsos, patiekalų iš gyvulių inkstų, kepenų, smegenų, žuvų ikrų, krevečių. Rinkitės liesesnius pieno produktus – pieną, kefyrą, rūgpienį, liesą varškę. Fermentiniuose sūriuose gausu cholesterolio, todėl jie vengtini. Gamindami maistą, vietoj sviesto ar taukų vartokite aliejų. Sumuštiniams labiau tiks tepus mišinys iš grietinėlės ir augalinių riebalų. Valgykite daržovių, vaisių (cholesterolio šalinimą iš organizmo skatina ankštinės daržovės, obuoliai, agrastai, morkos, kopūstai, brokoliai, svogūnai), produktų iš grūdinių kultūrų.
Cholesterolio kiekį mažina vaisiuose esantys pektinai. Reikiamą pektinų kiekį gausite pusryčiams suvalgę pusę greipfruto, priešpiečiams – obuolį, pietums – pusę apelsino. Labai tinka vynuogės ir jų sultys. Mažindamos cholesterolio kiekį, jos mažina ir arterinį kraujospūdį, gerina kepenų, širdies raumens veiklą, kraujo sudėtį, stiprina nervų sistemą, gydo lėtinio nuovargio sindromą.
Ypač naudingos maistinių skaidulų turinčios avižų sėlenos. Avižos turi B grupės, D, E vitaminų, mikroelementų. Maistinės skaidulos brinksta skrandyje ir sukelia sotumo jausmą, gerina žarnyno veiklą užkietėjus viduriams. Labai vertingi patiekalai iš jūros žuvų. Jose gausu nesočiųjų riebiųjų rūgščių. Kiaušinių trynių per savaitę suvalgykite ne daugiau kaip tris. Kiaušinio baltymai nėra ribojamai. Vertėtų valgyti jūros kopūstų, dumblių. Laikantis neriebalinės dietos, kasdien rekomenduojama suvartoti 2–3 valgomuosius šaukštus alyvuogių, linų sėmenų ar kitų augalinių aliejų. Labai naudingi graikiniai riešutai, jie stiprina širdies raumenį ir kraujagyslių sieneles, maitina smegenis biologiškai aktyviomis medžiagomis.
Paprastą kavą geriau filtruokite ar keiskite žaliąja arbata. Venkite alkoholio, kepto maisto. Maistą geriau troškinkite ar virkite garuose. Ir bulvių traškučiai tikrai nepadės sumažinti cholesterolio.
Cholesteroliui mažinti, aterosklerozės profilaktikai ir gydymui liaudies medicina primygtinai rekomenduoja daržinį česnaką. Jo veikliosios dalys plečia kraujagysles, mažina riebalų, ypač blogojo cholesterolio, kiekį kraujyje, mažina padidėjusį kraujospūdį. Patartina kasdien suvalgyti 2–3 česnako skilteles. Smulkinto česnako dėkite į varškę, salotas arba gardinkite sumuštinius. Labai naudinga išgerti šviežių česnako sulčių (po valgomąjį šaukštą 3 kartus per dieną); arba vaistinėje nuripirkite česnako kapsulių. Kad neliktų nemalonaus kvapo, pavalgę sukramtykite citrinos griežinėlį arba žiupsnelį arbatžolių ir išskalaukite burną vandeniu. Jeigu česnako valgote vakare, užsigerkite šiltu pienu.
Iš senovės Rytų atkeliavo receptas, vadinamas „jaunystės eliksyru“. Šis eliksyras ne tik gerina medžiagų apykaitą, valo riebalus, stiprina kraujagyslių sieneles, bet ir atjaunina organizmą, gerina regėjimą: 200 g sultingų česnakų suberkite į molinį indą, sugrūskite mediniu grūstuvėliu ir užpilkite 200 ml medicininio spirito. Sandariai uždengę, 10 dienų laikykite indą tamsioje vietoje. Po to masę nukoškite ir nuspauskite. Gautą tinktūrą pradėkite vartoti po 3 dienų su 50 ml šalto pieno, griežtai laikydamiesi nurodytos tvarkos:
pirmą dieną po pusryčių išgerkite 1 lašą, po pietų – 2 lašus, vakare – 3 lašus,
antrą dieną – 4, 5 ir 6 lašus,
trečią dieną – 7, 8 ir 9 lašus,
ketvirtą dieną – 10, 11 ir 12 lašų,
penktą dieną – 13, 14 ir 15 lašų.
Nuo 6-tos iki 10-tos dienos tinktūrą gerkite atvirkštine tvarka, mažindami lašų skaičių nuo 15 iki 1. Vėliau gerkite po 25 lašus tinktūros 3 kartus per dieną, kol viską išgersite.
Šis eliksyras netinka sergantiems skrandžio ligomis. Be to, pakartotinai tinktūrą gerkite tik po 5 metų.
Maistą gardinkite raudonaisiais ankštiniais pipirais, gerkite kraujagyslių sieneles stiprinančios žaliosios arbatos, gudobelių lapų ir žiedų arbatos, gudobelių vaisių (juos sugrūskite), grikių žiedų, sukatžolės arbatų.
Išlaikyti reikiamą cholesterolio kiekį kraujyje ir išvengti širdies bei kraujagyslių ligų yra lengviau negu su jomis kovoti. Taigi rūpinkitės savo sveikata:
• produktus, kuriuose gausu sočiųjų riebalinių rūgščių, pakeiskite žuvimi, paukštienos krūtinėle, neriebiais pieno produktais, aliejais – kukurūzų, saulėgrąžų, alyvuogių (šis aliejus tikrai mažina cholesterolį);
• teigiama, kad cholesterolio nėra su lupenomis virtose bulvėse, sorose, kukurūzuose, nevalytuose ruduose ryžiuose, sausainiuose iš rupaus malimo grūdų su sėlenomis;
• į valgiaraštį būtinai įtraukite šviežius vaisius ir termiškai neapdorotas daržoves (nei šviežiuose ar džiovintuose vaisiuose, nei daržovėse cholesterolio nėra).
Valgykite daug raugintų kopūstų, ypač pavasarėjant, kai trūksta šviežių daržovių. Raugintuose kopūstuose gausu:
• vitamino C, kuris saugo nuo peršalimo ir streso,
• vitamino B12 – kituose augaliniuose produktuose jo būna labai retai, jis svarbus kraujo gamybai, nervams,
• vitamino B6 – jis irgi itin svarbus,• vitamino B6 – jis irgi itin svarbus,
• kalio – iš kūno gerai pasišalins skysčiai,
• magnio – stiprina širdį,
• cinko – svarbus gydant odos ligas, didina lytinį potraukį,
• raugintuose kopūstuose yra rūgšties, kuri suardo organizme susikaupusias net vandenyje netirpstančias druskas, raugintuose kopūstuose esančios rūgimo bakterijos palengvina virškinimo procesą. Tie, kas valgo raugintus kopūstus, turi daugiau jėgų, tampa atsparesni stresui, suaktyvėja medžiagų apykaita galvos smegenyse ir nervuose, stiprėja kaulai, sureguliuojama riebalų apykaita, sumažėja cholesterolio. Valgykite truputį paraugintus kopūstus, nes labai įrūgusiuose jau būna žuvusi nemaža dalis biologiškai svarbių medžiagų. Sveikiausia raugintus kopūstus valgyti termiškai neapdorotus. Jei mėgstate virtus, troškinkite ant mažos ugnies trumpai, nes priešingu atveju jie suminkštės ir naudos bus mažai. Žiemą kiekvieną dieną suvalgykite po 2–3 kupinus šaukštus raugintų kopūstų. Valgydami kopūstus, labai gerai juos sukramtykite. Ant troškintų raugintų kopūstų, prieš paduodami į stalą, uždėkite žalių raugintų kopūstų.
Raugintų kopūstų salotos: smulkiai supjaustykite 500 g raugintų kopūstų, pridėkite kmynų, kadagio uogų.
Stambiai tarkuokite 2 obuolius. Juos ir 1 valgomąjį šaukštą tarkuotų krienų apšlakstykite citrinų sultimis, užberkite krapų ir kitų prieskonių, įdėkite šaukštą grietinės ar aliejaus. Patiekite su rieke rupaus malimo duonos su sėlenomis (su sviestu).
Cholesterolį mažina ir padeda išvalyti jį iš organizmo imbierai. Kad ir kokiu pavidalu imbierus vartotumėte, veikliosios jų medžiagos išsaugo gydomąsias savybes. Daugelis žmonių vartoja kapsules, nes patogu (pavyzdžiui, kelionėje arba kai pykina skrendant lėktuvu).
Namie išsivirkite imbierų arbatos: į puodelį dėkite pusę arbatinio šaukštelio tarkuotų imbierų šaknų. Tarkuojant išsiskiria daugiau veikliųjų medžiagų negu pjaustant.
Kad cholesterolis neužkimštų arterijų ir kad nesivystytų pavojingos ligos, svarbu subalansuoti mitybą. Vartokite maisto produktus – cholesterolio priešus:
• špinatus – juose yra daug karotenoidų; kurį laiką valgant špinatų salotas, cholesterolio kraujyje ima mažėti;
• obuolius – bandymais įrodyta, kad tris mėnesius kasdien suvalgant po 3 obuolius, cholesterolio gerokai sumažėja (obuoliai turi pektinų, mažinančių mažo tankio lipoproterinų kiekį organizme);
• avižas – rupiose avižose, kaip ir rupiuose kviečiuose, yra daug skaidulų; rupūs kviečiai mažina cholesterolį, tačiau avižos veikia patikimiau. Valgykite avižinės košės (iš javainiuose ar panašiuose saldumynuose esančių avižų naudos mažai).
• Namie pagaminkite apelsinų žievelių marmelado – jis taip pat mažina neigiamą cholesterolio poveikį.
• Per dieną išgertas vienas puodelis žaliosios arbatos – puiki priemonė kovojant su cholesterolio perteklium organizme.
