Prof. habil. dr. Danutė Kalibatienė
Viena iš svarbiausių slaugytojo funkcijų yra pasirūpinti tinkama ligonio aplinka. Ji turi būti saugi ir patogi ligoniui bei slaugantiesiems. Siekiant kokybiškos slaugos namie, labai svarbu pritaikyti tam namų aplinką ir parūpinti bent jau būtiniausių slaugos priemonių ir įrangą.
Norint sukurti ligonio gijimą skatinančią aplinką, parenkant ir įrengiant ligonio kambarį, reikia atsižvelgti, jei tai įmanoma, į tam tikrus reikalavimus. Ligonio kambarys turėtų būti saulėtas, tylus, lengvai pasiekiamas iš virtuvės ar kitų gyvenamųjų kambarių. Nuolat valomas dezinfekuojančiomis priemonėmis. Vengti kiliminės dangos. Šildymas nuolatinis, kambario temperatūra apie +18–20 °C. Jei įjungtas centrinis šildymas, oras turi būti nuolat drėkinamas laikant jame indus su vandeniu ar drėgnus rankšluosčius. Ligonio kambarys turi būti reguliariai vėdinamas atidarant langus, tačiau reikia vengti skersvėjų. Šviesos šaltinis neturi akinti. Reikėtų įrengti šviesos šaltinį skaitymui ir naktinį apšvietimą. Ligonio lova turi būti patogi, geriausia – specialiai pritaikyta slaugai (funkcinė lova). Svarbi lovos padėtis kambaryje. Geriausia, kad ji stovėtų taip, kad ligonis galėtų matyti vaizdą pro langą, įeinančius į kambarį žmones. Lova turėtų stovėti kambario kampe, kad ligonis jaustųsi saugiau. Priėjimas prie ligonio turėtų būti iš jo dešinės pusės. Esant kai kurioms slaugymo situacijoms reikia palikti vietos patogiai prieiti prie lovos iš abiejų ligonio pusių, kad kokybiškiau ir lengviau būtų atliekami slaugos veiksmai. Svarbu, kad prie lovos būtų lengvai pasiekiami telefonas ir skambutis (varpelis).
Anksčiau vyravo nuomonė, kad dėl higieninių sumetimų visus nebūtinus ligoniui daiktus reikia iš kambario pašalinti. Dėl to kambaryje vyravo šalta, beasmenė atmosfera. Dabar manoma, kad ne tik higieniniai, bet ir psichologiniai priežiūros aspektai labai svarbūs ligonio savijautai. Ligonis savo aplinkoje turi turėti jam brangius prisiminimus žadinančių daiktų – paveikslų, nuotraukų, atminimo dovanų, nuotaiką gerinančių priedų – gražių užuolaidų, šviestuvų, gėlių ir kita. Reikėtų užimti ligonį kokia nors jam tinkama ir prieinama pagal jo galimybes veikla. Parūpinti laikraščių, žurnalų, knygų, radijo imtuvą, rankdarbių. Visa tai nukreipia ligonio mintis nuo sunkios esamos padėties.
Labai svarbu užtikrinti paciento saugumą; į jo sampratą įeina paciento funkcinės būklės bei fizinės ir socialinės aplinkos saugumo įvertinimas.
Rekomenduojama vertinti neįgalių, pagyvenusių ar nepagydoma liga sergančių žmonių penkis pagrindinius funkcinės būklės komponentus: kasdieninę veiklą; psichinę sveikatą; fizinę sveikatą; socialinę padėtį; ekonominę padėtį. Panaudodamas tam skirtas anketas, slaugytojas ištiria ir įvertina paciento funkcinę būklę, mitybos, medikamentų vartojimą, sveikatos rizikos veiksnius, socialinę ir finansinę padėtį. Slaugytojas turi įvertinti aplinką, kurioje gyvena dėl senatvės ar ligos neįgalus asmuo, ir patarti, kaip ją pagerinti.
SLAUGOS PRIEMONĖS
Kiekvienos ligos ar negalios atveju prireikia konkrečios slaugos įrangos, tačiau bet kuria liga sunkiai sergančiam ligoniui labiausiai reikalingos tokios bendrosios priemonės:
• funkcinė lova;
• pristumiamas stalelis;
• vaikštynė;
• speciali įranga ligoniui perkelti iš lovos į vėžimėlį ar vonią;
• neįgaliojo vėžimėlis;
• specialūs turėklai vonioje, tualete;
• termometras;
• arterinio kraujospūdžio matavimo aparatas;
• svarstyklės;
• pagalbos tuštinantis ir šlapinantis priemonės (basonas, antelė, sauskelnės, kėdė-klozetas);
• maitinimo priemonės (specialūs šaukštai, gertuvės);
• asmens higienos įranga (specialūs ratai galvai plauti, vonios įranga);
• pragulų profilaktikos priemonės (specialūs čiužiniai, voleliai, ratai ir pan.);
• dezinfekcinės medžiagos;
• tvarsliava.
APIBENDRINIMAS
Taigi mūsų šalyje slaugymo paslaugas namie teikia licencijuoti slaugytojai, dirbantys įvairiose sveikatos priežiūros įstaigose, bet dažniausiai – pirminės sveikatos priežiūros centruose ir poliklinikose. Tokias paslaugas teikiančių slaugytojų yra nedaug palyginus su esamu slaugos poreikiu visuomenėje. Deja, slaugymo paslaugas neretai teikia asmenys, kurie neturi tam reikiamo pasirengimo.
Gerai organizuotos slaugos namie paslaugų teikimo sistemos trūkumas Lietuvoje yra viena iš didžiausių sveikatos priežiūros problemų, stabdančių bendrą sveikatos priežiūros sistemos raidą. Neįmanoma gerai atlikti sveikatos priežiūros reformos neatlikus slaugos sistemos esminių pertvarkymų. Siekiant sumažinti gydytojų darbo apimtis, padidinti slaugytojų profesinės veiklos sėkmingumą, būtina kurti namų slaugos tinklą, kuris aptarnautų įvairaus amžiaus bei įvairiomis ligomis sergančius pacientus visą parą jų namuose.
Dėl įteisinto, bet tinkamai neišplėtoto slaugymo paslaugų namie teikimo sergantys žmonės namie išgyvena fiziologines, socialines ir psichologines problemas. Dėl netinkamo slaugos namie organizavimo ilgėja pacientų gydymo ligoninėse laikas, brangsta jų gydymas ir reabilitacija.
Šeimos sveikatos enciklopedija. Aut. kolektyvas (leidykla „Alma littera“, 2008 m.)
