Pirmąją gyvenimo savaitę mažasis žmogutis turi apsiprasti šviesiame ir triukšmingame pasaulyje ir išmokti gyventi šalia mamos. Reikia stebėti naujagimio elgseną; naujagimiai žagsi, čiaudi – dažniausiai tai normali būsena. Adaptacijos prie naujų gyvenimo sąlygų laikotarpiu pasireiškia praeinančios būklės, neretai keliančios baimę jauniems tėvams.
Svorio sumažėjimas. Pirmosiomis gyvenimo dienomis naujagimio svoris mažėja, nes vandens netenkama (kvėpuojant, išgarinama pro odą, su šlapimu ir išmatomis) daugiau nei gaunama su motinos pienu. 3–4-ąją dieną svoris būna sumažėjęs 5–10 proc., vėliau svoris didėja, ir antrosios savaitės pabaigoje naujagimis vėl sveria tiek, kiek svėrė gimęs.
Termoreguliacijos problemos. Naujagimio kūno temperatūra priklauso nuo aplinkos temperatūros, jis greit atšąla ar perkaista. Todėl turėsite būti atidūs rengdami ir apklodami naujagimį. Dėl perkaitimo ar dehidratacijos 3–5-ąją gyvenimo dieną gali prasidėti pereinamoji hipertermija. Kūno temperatūra gali pakilti iki +38,5–39,5 °C ir daugiau. Naujagimis pasidaro neramus, godžiai geria, gleivinė sausa, didėja deguonies poreikis. Toks naujagimis išvystomas, nurengiamas, oda patrinama šiltu vandeniu ar 50° spiritu, jam skiriama papildomai skysčių. Kai temperatūra nemažėja, skiriama paracetamolio 20 mg/kg (į vidų ar žvakutė į tiesiąją žarną). Naujagimiui karščiuojant visada reikia tartis su vaikų gydytoju.
Odos pokyčiai. Naujagimiai gimsta raudoni, oda būna padengta riebiu į varškę panašiu tepalu. Odoje ant kaktos, viršutinių vokų, popakaušinėje duobutėje gali būti rausvų dėmių – „gandro žnybis“, „angelo pabučiavimas“. Dėmės išnyks pirmųjų metų pabaigoje.
Praeinanti gelta. Po dienos kitos oda pasidaro rausva, o 3–4-ąją dieną pagelsta. Didžiausia bilirubino koncentracija išnešiotų naujagimių kraujo serume būna 3–5-ąją gyvenimo parą – 170–255 mcmol/l. Tai „fiziologinė“ naujagimių gelta, kuri po 2 savaičių negydoma išnyksta. Kartais gelta užsitęsia dėl motinos pieno geltos. Jos priežastys nėra tiksliai žinomos. Manoma, kad motinos piene esantis pregnandiolis, riebiosios rūgštys konkuruoja- su bilirubinu ir slopina jo apykaitą. Gelta gali tęstis keletą savaičių ir mėnesių. Bilirubino koncentracija padidėja 170–340 mcmol/l (10–20 mg/dl), pikas 10–15 d., koncentracija lėtai mažėja. Nutraukus maitinimą 24–48 val. – koncentracija greitai mažėja. Tačiau žindymo neatsisakoma, skiriama fototerapija 48 val., kai bilirubino kiekis >306 mcmol/l. Nėra duomenų apie encefalopatijos susiformavimą; esant motinos pieno geltai, 70 proc. atvejų kartojasi ir ateityje (kito nėštumo atveju).
Visada kreipkitės į gydytoją, jeigu naujagimio gelta tęsiasi ilgiau nei 14 dienų. Stebėkite naujagimio būklę, kaip jis žinda ir miega, atkreipkite dėmesį, kokia šlapimo ir išmatų spalva. Savo pastebėjimus praneškite vaikų gydytojui.
Toksinė naujagimio eritema. Kartais oda pleiskanoja, 2–3-ąją gyvenimo dieną veide, ant liemens, sėdmenų, galūnių tiesiamųjų paviršių gali atsirasti įvairaus dydžio rausvų dėmių su gelsvais mazgeliais. Po 2–3 dienų bėrimas išnyks savaime.
Dėl motinos hormonų, patekusių iš motinos organizmo į vaiką per placentą ir maitinimo metu su motinos pienu, poveikio pasireiškia hormonų krizė.
- Ir berniukams, ir mergaitėms 7–8 d. padidėja krūtelės, gali skirtis į pieną panašaus skysčio („laumės pienas“). Tai naujagimių mastopatija, „fiziologinis mastitas“. Kitaip nei sergant pūliniu mastitu, krūtelės padidėja simetriškai, oda virš jų neparausta, neskauda. Praeina savaime.
- Pirmąją savaitę mergaitėms būna deskvamacinis vulvovaginitas (iš makšties skiriasi balkšvų gleivių), 5–8-ąją dieną gali prasidėti kraujavimas iš makšties (0,5–1 ml). Kraujingų išskyrų būna 1–3 dienas. Praeina savaime.
- Pirmosiomis savaitėmis būna aktyvi riebalinių liaukų sekrecija, liaukų kanalėliai užsikemša, todėl 60–80 proc. naujagimių ant nosies sparnelių, kaktos, smakro atsiranda 1–2 mm skersmens baltai gelsvų mazgelių. Po 2 savaičių jie išnyksta savaime.
Pereinamoji inkstų funkcija. Per pirmąsias 12 valandų šlapinasi tik 2/3 sveikų išnešiotų naujagimių, o 8–10 proc. pirmąkart pasišlapina tik antrąją parą. Pirmąją savaitę su šlapimu išsiskiria daug šlapimo rūgšties. Kartais 3–4-ąją dieną galima pastebėti, kad naujagimis šlapinasi drumstu, gelsvai rausvos spalvos šlapimu, ant vystyklo lieka oranžinių nuosėdų. Tai išsiskyrę šlapimo rūgšties kristalai. Po 2–3 dienų šlapimas tampa skaidrus.
Pereinamoji žarnyno funkcija. Pirmąsias 2–3 paras naujagimis tuštinasi mekonijumi – tirštomis, tąsiomis, tamsiai žaliomis išmatomis. Paskui 2–4 paras naujagimiai tuštinasi 6–7 kartus per parą „pereinamosiomis“ išmatomis: jos pasidaro nehomogeniškos, skystokos, jose esti gleivių, žalios ir baltos spalvos gumulėlių. Po 2–4 parų išmatos pasidaro geltonos homogeninės košės išvaizdos. Paprastai tuštinasi kiekvieno žindymo metu.
Pereinamieji kraujo sudėties pakitimai. Naujagimio periferinio kraujo rodikliai priklauso nuo jo gestacinio amžiaus ir svyruoja gana plačiose ribose. Išnešioto naujagimio hemoglobino vertė pirmąją parą yra 150–200 g/l, neišnešiotų naujagimių – 140–170 g/l.
