Pirmieji dantukai kūdikių burnas papuošia tuomet, kai jie dar nemoka nė šaukšto tvirtai laikyti, ką jau kalbėti apie naudojimąsi dantų šepetėliu. Pasirūpinti vaiko dantimis – tėvų pareiga.
Su gera burnos higiena kūdikį svarbu supažindinti dar prieš išdygstant pirmajam dantukui.
Nuo pat gimimo, apvyniojus pirštą drėgna švaraus minkšto audinio skiaute, per dantenas kūdikiui reikėtų švelniai perbraukti bent du kartus per dieną – po rytinio ir po vakarinio maitinimo. Yra ir tam specialių frotinių ir silikoninių antpirščių.
Nuo ketvirto šešto mėnesio burnos higiena tampa dar svarbesnė – ima kaltis dantys, o mamos pieną pamažu ima keisti daugiau cukraus turintys maisto produktai ir išauga ėduonies rizika.
Tuomet itin praverčia kramtukai, stimuliuojantys kūdikio dantenas ir paruošiantys kūdikį pirmajam dantų šepetėliui. Laikas jam ateina tuomet, kai pasirodo pirmasis dantukas.
Labai svarbu išsirinkti tinkamą dantų šepetėlį. Galvutė turėtų būti maža, o šereliai minkšti, kad nepažeistų jautrios burnos gleivinės ir vaikui keltų teigiamus prisiminimus apie dantukų valymą. Ši procedūra mažiesiems toli gražu nėra viena mėgstamiausių, tad reikės apsiginkluoti kantrybe.
Svarbu atsiminti, kad ėduonis atsiranda ne vien dėl blogos higienos. Juo galima užsikrėsti ir nuo kitų – kalbantis, bučiuojantis, ragaujant maistą. Maitindami tėvai neturėtų aplaižyti vaiko šaukšto, o ant žemės nukritusius čiulptukus ar žaislus vėl duoti mažyliui tik kruopščiai nuplovus.
Prasikalus pirmiesiems dantims pats metas atpratinti kūdikį nuo naktinio žindymo ar pieno mišinių girdymo iš buteliuko. Naktį lėtėja seilėtekis, dantys blogiau nuplaunami, todėl vaikui reikėtų duoti atsigerti tik vandens. Naktį be pertraukos jis turėtų miegoti bent šešias valandas.
Netiesa, kad pieninių dantų gydyti neverta, nes jie vis tiek iškris. Jų ligos gali paveikti būsimų dantų užuomazgas. Be to, mažasis tėvų aplaidumą gali suprasti kaip ženklą, kad dantys nėra svarbu ir neverta jais rūpintis. Iš tiesų, jau patį pirmąjį dantuką nepakenktų parodyti ir odontologui – jis įvertins danties formą bei padėtį. Vėliau specialisto priežiūra reikalinga kas tris šešis mėnesius.
Maždaug nuo dviejų metų vaiką reikėtų mokyti naudotis šepetėliu. Mažieji mokosi kopijuodami, tad tėvai turėtų aiškiai rodyti, kokie yra taisyklingi valymo judesiai ir patys taip valytis dantis. Procedūra turėtų trukti bent tris minutes po pusryčių ir vakarienės, nepamirštant šluojamaisiais judesiais nuvalyti ir liežuvio.
Svarbu ne tik tinkamai laikytis burnos higienos, bet ir sveikai maitintis. Labiausiai dantims kenkia dažnas užkandžiavimas, ypač saldėsiais. Jei duodate vaikui šokoladą, geriau atiduokite visą iš karto ir po to liepkite gerai išsiskalauti burną. Užkandžiaujant visą dieną po gabalėlį išauga ėduonies grėsmė. Taip pat venkite lipnių ir ant dantų ilgai užsiliekančių maisto produktų.
Duokite vaikui žalių morkų, rupios duonos, fermentinio sūrio, pasiūlykite pagraužti kopūsto kotą. Nuo kieto maisto gerėja burnos gleivinės kraujo apytaka. Apskritai mitybos racione neturėtų stigti vaisių, daržovių, pieno produktų, javainių.
